Paskelbta
1 metai prieš-
Prasidėjus bendrovių metinių finansinių rezultatų skelbimui, akivaizdu, jog Lietuvos „fintech“ sektorius didina pagreitį. Vien Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų (EPĮ ir MĮ) veiklos pajamos augo ketvirtadaliu, o mokėjimų operacijų suma pernai buvo trečdaliu didesnė negu per tą patį laikotarpį užpernai, pasiekdama įspūdingą 152 mlrd. eurų žymą.
2024 m. septynių Lietuvoje veikiančių specializuotų bankų paskolų portfelis pasiekė 577 mln. eurų (2023 – 454 mln. eurų), o bendras turtas sudarė apie 1,2 mlrd. eurų. (2023 – 831 mln. eurų).
Skaičiuojama, kad 2024 metais bendrai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai finansavo apie 278 mln. eurų vertės projektų, 2023 metais – 204 mln. eurų. Apibendrinant, šių finansavimo paslaugų apimtys per metus išaugo daugiau negu trečdaliu.
Greta startuoliško įkarščio – augantis pelningumas
Gausėjantis būrys klientų, didesnė finansuojamų projektų vertė ir operacijų skaičius Lietuvos „fintech“ sektoriui siunčia žinią, kad tiek privatūs klientai, tiek verslas vis aktyviau renkasi specializuotus bankus, nes mato jų privalumus.
Didžiausiais EPĮ ir MĮ lokomotyvais buvo dešimt įstaigų, kurios gavo daugiau negu 60 proc. visų rinkos licencinių pajamų. EPĮ ir MĮ balansą į teigiamą pusę kreipė 49 įstaigos, uždirbusios iki 20 proc. pelno, 16 įstaigų, kurios generavo 20–50 proc. pelningumą ir trys čempionai, pasiekę didesnį negu 50 proc. pelningumą. Tad paties sektoriaus viduje vienos įstaigos gali lygiuotis į kitas ir mūsų asociacijoje dalytis gerosiomis praktikomis ir patirtimi.
Lietuvos banko duomenimis, bendrai pelningai dirbančių specializuotų bankų pelnas 2024 m. lyginant su 2023 m. išaugo 17 procentų.
Lietuvos „fintech“ pozicijos ES – tarp lyderių
Agentūra „Invest Lithuania“ suskaičiavo, kad praėjusių metų finiše Lietuvoje aktyviai veikė 282 „fintech“ paslaugų verslai. Daug tai ar mažai? Lietuvos startuoliai
Pakankamai, kad Lietuva būtų didžiausias licencijuotų „fintech“ įmonių telkinys Europos Sąjungoje. 2,9 mln. gyventojų šalyje veikiančios įmonės aptarnauja daugiau negu 30 mln. klientų ES.
Kartu pažymėtina, jog Lietuva užėmė aukštą 9-ąją vietą pasaulyje tarp jurisdikcijų, turinčių mažiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. „Fintech Hub LT“ asociacijos nariai sutaria, jog nuolat siūlant mokėjimo paslaugų naujovės rizikų valdymas išlieka prioritetas tvarios verslo plėtros planuose. Pernai atlikta asociacijos narių apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių įmonių pastaruoju metu įdarbino daugiau už pinigų plovimo (angl. AML) atsakingų profesionalų, sustiprino komandų gebėjimus ir verslo atsparumą šioms rizikoms.
Talentams patrauklus ir ambicingas sektorius
Per pastaruosius metus įsitikinome, kokia didelė yra pasitikėjimo įtaka ir reputacijos vertė. Pirmiausia, tiek technologiškai, tiek kultūriškai pažangios įmonės lengviau pritraukia talentų. Per 5 pastaruosius metus darbuotojų skaičius „fintech“ įmonėse Lietuvoje išaugo du kartus ir iš viso pasiekė beveik 8 tūkstančius. Estai vėl pirmi. Pasiduosime?
Skaičiuojama, kad vidutinis šių darbuotojų bruto darbo užmokestis gerokai viršija Lietuvos vidurkį ir vien „Fintech Hub LT“ asociacijai priklausančiose įmonėse siekia beveik 3900 eurų.
Vidutiniškai vienoje įmonėje dirba 27 žmonės.
Dalis įmonių planuoja plėsti komandas, nes šiemet yra pasirengusios pasiekti dviženklį augimą. Spartaus augimo ambicijas išreiškia maždaug 3 iš 5 sektoriaus bendrovių. Ir kodėl gi ne? Juk nuo 2020 iki 2023 metų sektoriaus pajamos padidėjo net 3 kartus. Šiuo metu 36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. „Fintech” sektorius žengia į naują etapą – mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų klientams geresnės paslaugos
Akivaizdu, kad Lietuvos „fintech“ kuria ir puikiai išnaudoja pasaulinio lygmens skaitmeninę infrastruktūrą, aktyviai plečia ekosistemą ir sugeba pritraukti aukštos kvalifikacijos talentų – net ir iš užsienio. Pakankamai aiškus ir apibrėžtas reguliavimas bei sklandi prieiga prie ES rinkos taip pat yra mūsų šalies privalumai. Tad tik ambicijų klausimas, kiek galime išauginti savo šalies svorį pasaulinėje „fintech“ rinkoje, kuri globaliai per penkerius artimiausius metus pasieks 1,5 trln. eurų. Atsižvelgiant į pasaulinį augimo pagreitį, Lietuvoje veikiančių įmonių pajamos per tą patį laikotarpį galėtų pasiekti 7,7 mlrd. eurų. Taigi, šioje kelionėje laukia dar didesnės apsukos ir greitis.
Greta Ranonytė, „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė
2025 m. – rekordiniai metai Lietuvos „fintech“ sektoriui
Jaunų vartotojų įpročiai keičia finansinių paslaugų vystymą: kokius finansinius produktus renkasi Z karta?
Lietuvių požiūris į pinigus keičiasi: mažiau emocijų, daugiau skaičiavimų
Apklausa: lietuviai vis dar vengia investuoti
„Fintech“ sektorius toliau augina raumenis – vidutinis atlyginimas čia du kartus didesnis nei šalies vidurkis
Vasaros kelionės be streso: kaip „fintech“ užtikrina finansinį saugumą
Baltijos šalyse vystomų „fintech“ produktų svarbą išskyrę profesionalai: „Keičiame viso pasaulio finansų sritį“
Pinigų mulus įkinko ir finansinio raštingumo stoka, ir nežabota sukčių klasta
JAV dolerio šokis su euru išryškino valiutų keitimo rizikas






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...