Revolut Lietuvoje: kaip veikia, kiek darbuotojų ir ateities planai

Dar prieš kelerius metus „Revolut“ Lietuvoje buvo tariamas su lengvu nepasitikėjimu. Kažkas tarp fintech stebuklo ir laikinos mados. Programėlė telefone, spalvingos kortelės, pažadai apie pigesnius pervedimus ir „banką be banko“. Skambėjo patraukliai, bet ir šiek tiek per gerai. Lietuviai tokius dalykus paprastai stebi atsargiai.

Reklama

Šiandien situacija kitokia. „Revolut Lietuva“ tapo nebe eksperimentu, o kasdienybe — milijonams vartotojų Europoje ir šimtams tūkstančių Lietuvoje. Tai ne tik programėlė, bet ir licencijuotas bankas, vienas didžiausių darbdavių Vilniaus fintech burbule, bei strateginis „Revolut“ grupės ramstis. Ir vis dar — šiek tiek keistas, ne iki galo perprastas reiškinys.

Kaip iš tikrųjų veikia „Revolut“ Lietuvoje? Kiek žmonių čia dirba, ką jie veikia ir kodėl būtent Vilnius tapo vienu svarbiausių taškų Londone gimusios bendrovės žemėlapyje? Ir svarbiausia — kur visa tai juda.

Kodėl „Revolut“ pasirinko Lietuvą

Sprendimas atidaryti „Revolut Bank“ Lietuvoje 2018–2019 metais iš pradžių atrodė labiau techninis nei simbolinis. Po „Brexit“ Londone registruotoms finansų įmonėms reikėjo Europos Sąjungos licencijos. Lietuva, per Lietuvos banką, pasiūlė tai, ko trūko kitur: greitį, lankstumą ir, svarbiausia, atvirą požiūrį į fintech.

Tai nebuvo vienintelė priežastis. Vilnius tuo metu jau formavosi kaip regioninis finansinių technologijų centras. Čia jau veikė „TransferGo“, „Paysera“, „Swedbank“ technologijų padaliniai. Buvo talentų. Buvo universitetai. Buvo ir gana žemi atlyginimai, palyginti su Londonu ar Berlynu.

„Revolut Lietuva“ tapo ne šonine stotele, o pilnaverčiu centru. 2018 m. gauta specializuoto banko licencija leido teikti indėlių apsaugą, paskolas, platesnes finansines paslaugas. Tai jau nebe startuolio žaidimas.

Ir vis dėlto, jei kalbėtum su ankstyvaisiais darbuotojais, jie pasakytų: niekas iki galo nežinojo, ar tai veiks.

Kaip veikia „Revolut Lietuvoje“ iš vidaus

Iš vartotojo pusės „Revolut“ atrodo paprastai. Atsidarai programėlę, pervedi pinigus, pasikeiti valiutą, nusiperki akcijų ar kriptovaliutos. Visa magija — telefone. Bet „Revolut Bank Lietuva“ viduje vaizdas visai kitoks.

Reklama

Vilniuje veikiantis bankas atsakingas už europinę bankinę infrastruktūrą: indėlius, sąskaitas, atitiktį reguliavimui, rizikos valdymą. Kitaip tariant — už visą „nuobodžią“, bet kritiškai svarbią dalį. Tai nėra „seksiška“ fintech pusė su dizaineriais ir marketingu. Tai — procesai, taisyklės, dokumentai ir labai daug Excel failų.

Čia dirbantys žmonės dažnai turi patirties tradiciniuose bankuose. Kai kurie atėjo iš „SEB“, „Swedbank“, „Danske“. Kiti — iš tarptautinių audito ar konsultacijų bendrovių. Tai žmonės, kurie supranta, kaip veikia pinigai, kai dingsta romantika.

„Revolut Lietuva“ yra Europos Centrinio Banko prižiūrimas bankas. Tai reiškia reguliarius patikrinimus, griežtas kapitalo normas, atskaitomybę. Viskas, kas „Revolut“ pasaulyje atrodo greita ir lengva, čia turi būti pagrįsta ir dokumentuota.

Kartais tai sukelia įtampą. Greitas startuolio mentalitetas ir lėtas bankinis mąstymas ne visada sutaria. Bet būtent ši trintis ir yra „Revolut“ modelio esmė.

Kiek darbuotojų dirba „Revolut Lietuvoje“

Skaičiai keitėsi beveik kasmet. Vienais metais „Revolut Lietuva“ agresyviai augo, kitais — stabtelėjo. 2025 m. pradžioje Vilniaus biure dirba apie 1 000–1 200 žmonių, priklausomai nuo to, kaip skaičiuosi — tik banką ar visą grupės veiklą Lietuvoje.

Tai vienas didžiausių fintech darbdavių šalyje. Ir vienas tarptautiškiausių. Biure išgirsi anglų, rusų, lenkų, ispanų, prancūzų kalbas. Lietuvių kalba — ne dominuojanti, bet svarbi.

Darbo pobūdis dažnai ne toks blizgus, kaip įsivaizduojama. Daug klientų aptarnavimo, „compliance“, „AML“, sukčiavimo prevencijos specialistų. Tai sunkus, kartais emociškai alinantis darbas. Sprendimai turi būti greiti, bet klaidos — neleistinos.

Atlyginimai? Aukštesni nei Lietuvos vidurkis, bet ne Silicio slėnis. „Revolut“ garsėja aukštais reikalavimais ir gana griežta vidine kultūra. Vieniems tai tinka. Kiti neištveria.

Revolut Lietuva ir Lietuvos ekonomika

Ne visi Lietuvoje iki galo supranta, ką reiškia turėti tokio dydžio tarptautinį banką savo kieme. „Revolut Lietuva“ moka mokesčius, kuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas, augina vietinę fintech ekosistemą.

Lietuvos bankui tai irgi reputacinis klausimas. Kiekvienas „Revolut“ skandalas Vakaruose automatiškai meta šešėlį ir ant Vilniaus. Todėl priežiūra čia dažnai griežtesnė nei reikalaujama formaliai.

Kita vertus, „Revolut“ atnešė konkurenciją. Tradiciniai bankai buvo priversti peržiūrėti kainodarą, skaitmenizaciją, klientų patirtį. Ne viskas įvyko dėl „Revolut“, bet jis buvo svarbus katalizatorius.

Ironiška, bet dalis lietuvių vis dar nelaiko „Revolut“ tikru banku. Net ir tada, kai jų indėliai apdrausti, o sąskaitos — su lietuvišku IBAN.

Kritika, abejonės ir neišspręsti klausimai

Nors „Revolut Lietuvoje“ dažnai pristatomas kaip sėkmės istorija, ne viskas taip paprasta. Klientų skundai dėl užblokuotų sąskaitų, lėto aptarnavimo, automatinio sprendimų priėmimo kartais skamba garsiau nei reklaminiai pažadai. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimai

Tai struktūrinė problema. Kai turi dešimtis milijonų vartotojų, negali su kiekvienu kalbėtis individualiai. Algoritmai sprendžia greičiau nei žmonės. Bet žmonėms nepatinka, kai jų pinigus „sprendžia sistema“.

Lietuvoje šios problemos jaučiamos taip pat. Nors sprendimai dažnai priimami ne Vilniuje, o centralizuotai, būtent „Revolut Bank Lietuva“ atsako prieš reguliuotojus.

Kartais tai primena vaikščiojimą lynu. Viena klaida — ir pasitikėjimas krenta.

Ateities planai: kur juda „Revolut Lietuvoje“

Investavimas per Revolut

„Revolut“ viešai kalba apie ambicijas tapti pagrindiniu banku savo klientams, o ne antrine sąskaita kelionėms. Tai reiškia daugiau paskolų, hipoteką, verslo bankininkystę, investicijų produktus.

Lietuva čia lieka svarbi. Tikėtina, kad „Revolut Lietuva“ ir toliau plės bankines funkcijas, stiprins rizikos valdymą, samdys daugiau aukšto lygio specialistų. Gal nebe taip agresyviai kaip anksčiau, bet kryptingai.

Ar Vilnius taps pagrindine „Revolut“ būstine Europoje? Tikriausiai ne. Londonas išlieka strateginis. Bet Lietuva jau seniai peržengė „backup plano“ ribas.

Įdomu tai, kad pati „Revolut“ vizija keičiasi. Mažiau triukšmo, mažiau revoliucinių šūkių, daugiau bankinio rimtumo. Tai neišvengiama, kai tampi didelis.

Ką „Revolut Lietuvoje“ sako apie šalį

Galbūt svarbiausia šios istorijos dalis — ne pats „Revolut“, o tai, ką jo buvimas sako apie Lietuvą. Apie jos gebėjimą prisitaikyti, reguliuoti, pritraukti sudėtingus verslus. Apie pasitikėjimą, kuris nėra savaime suprantamas. Revolut investavimas

„Revolut Lietuva“ nėra tobula sėkmės pasaka. Tai labiau ilgas, kartais nervingas procesas su klaidomis, spaudimu ir kompromisais. Bet būtent todėl jis įdomus.

Ir vis dar ne iki galo parašytas.

„Revolut“: kartu galime padėti Lietuvos medikams kovoti su COVID-19 virusu