Rūta Ežerskienė: Lietuvos vartojimo rinkoje – daugiau teigiamų signalų

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę

Reklama

Lietuvos vidaus vartojimo rinkai 2023 metų pradžia buvo sudėtinga – ypač komplikuota buvo pirmojo praėjusių metų ketvirčio pabaiga, kai mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje krito 6,5 proc., o ženklus nuosmukis buvo fiksuojamas ir maisto, ir kitų prekių segmentuose. Visgi, metų pabaiga atnešė pozityvių signalų, tad stiprėjant gyventojų perkamajai galiai, mažėjant palūkanų naštai ir augant gyventojų optimizmui, 2024 metais Lietuvos vartojimas galimai pereis iš švelnaus atsigavimo į spartesnio augimo fazę.

Sudėtingą 2023 metų pradžią Lietuvos vidaus vartojimo segmente lėmė aukšta infliacija, sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, santykinai aukštas neapibrėžtumo lygis tarp Lietuvos vartotojų bei padidėjusi palūkanų našta.

Tačiau baigiantis 2023 metams, situacija Lietuvos vidaus vartojimo rinkoje pastebimai pagerėjo – tai atspindi ir oficiali šalies statistika, ir vidiniai „Citadele“ banko duomenys. Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad 2023 metų gruodį mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje jau buvo 5 proc. didesnės nei 2022 metų gruodį (be infliacijos poveikio), o mažmeninės prekybos ne maisto produktais – net 8 proc. didesnės.

Analogišką tendenciją rodo ir „Citadele“ banko privačių klientų (namų ūkių) kortelių išlaidų duomenys. Pavyzdžiui, paskutinę 2023 metų gruodžio savaitę „Citadele“ banko klientų kortelių išlaidų mažmeninei prekybai apimtys buvo 5,9 proc. didesnės nei tą pačią 2022 metų gruodžio savaitę, panaikinus kainų augimo įtaką. Tai – sparčiausias augimas per beveik 3 mėnesius. Tai reiškia, kad matome pirmus signalus, rodančius, jog sulėtėjusi infliacija ir pagerėję Lietuvos vartotojų lūkesčiai pradeda teigiamai veikti Lietuvos vartojimą.

Sulėtėjus infliacijai, auga vartojimas ir perkamoji galia

Banko klientų kortelių išlaidų duomenys rodo, kad 2023 metus pabaigoje paspartėjo vartojimo išlaidų prekybos centruose augimo tempas bei vis labiau pradeda stabilizuotis vartotojų išlaidų pramogoms ir restoranams rodikliai. Paskutinę gruodžio savaitę klientų išlaidos pramogoms buvo 7,6 proc. didesnės nei tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu, o metinis kortelių išlaidų viešbučiams Lietuvoje augimas siekė 5,2 proc. ir buvo sparčiausias per 2 mėnesius. 2023 metų pabaigoje vartotojai buvo labiau linkę leisti pinigus kelionėms po Lietuvą nei 2022 metų gale.

Taigi, nors dalis vartotojų toliau riboja savo išlaidų krepšelį, gauname vis daugiau pozityvių signalų, kad vartojimas Lietuvoje laipsniškai stabilizuojasi ir netgi stiprėja. Tam įtakos turėjo keli veiksniai, iš kurių didžiausias yra infliacijos sulėtėjimas. Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad gruodį metinė infliacija Lietuvoje sulėtėjo iki 1,2 proc., o prekių kainos, lyginant su 2022 metų gruodžiu, sumažėjo 1 procentu.

Taigi, jeigu 2023 metus Lietuvos gyventojai pradėjo tolesniu perkamosios galios mažėjimu, metų pabaigoje dalies vartotojų perkamoji galia iš naujo augo – tai turėjo teigiamos įtakos tiek gyventojų finansams, tiek ir vartotojų lūkesčiams. Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2024 metų pradžioje Lietuvos vartotojų lūkesčiai toliau gerėjo ir sausį pasiekė aukščiausią lygį per 30 mėnesių – Lietuvos gyventojų optimizmas šiuo metu yra toks pat aukštas kaip ir 2021 metų vasarą. Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas sausį buvo geriausia nuo pat 2007 metų liepos mėnesio, o vartotojų ketinimai leisti pinigus stambiems pirkiniams buvo didžiausi per paskutinius 23 mėnesius.

Šiemet padidės Lietuvos BVP, stipriau augs vartojimas

Sulėtėjusi infliacija ir išankstiniai indikatoriai (tokie kaip vartotojų lūkesčiai) rodo pozityvias Lietuvos vidaus vartojimo perspektyvas 2024 metais. Prognozuojame, kad po nuosmukio pernai šiemet vidaus vartojimas Lietuvoje gali išaugti apie 2,5 procento. Manome, kad šalia pozityvių vartotojų lūkesčių šiemet vartojimą Lietuvoje skatins palanki situacija darbo rinkoje bei mažėsianti palūkanų našta. Prognozuojame, kad po 0,3 proc. nuosmukio šiemet Lietuvos BVP padidės 2 proc., o dėl to atitinkamai sumažės ir nedarbo lygis (6,6 proc. 2023 m., 6 proc. 2024 m.).

Stiprėjant ekonomikai ir mažėjant nedarbui, manome, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugs 7 proc., tuo metu, kai infliacija sulėtės iki 1,7 proc. Negana to, lėtėjant infliacijai euro zonoje, prognozuojamas ir palūkanų euro zonoje mažėjimas: šiuo metu rinkos dalyviai tikisi 5 bazinių palūkanų karpymų euro zonoje po 0,25 proc. punkto – kas reiškia, kad šiemet atitinkamai mažės ir paskolų palūkanų įmokos gyventojams. Tai – papildomas veiksnys, kuris šiemet skatins vidaus vartojimo atsigavimą Lietuvoje.