Verslas
SEB Lietuva: banko veikla, konkurentai ir karjeros galimybės
SEB bankas Lietuvoje – tai vardas, kurį daugelis ištaria automatiškai. Kartais su pagarba. Kartais su lengvu atodūsiu. „SEB sąskaita“, „SEB paskola“, „SEB investicijos“ – šios frazės jau seniai tapo kasdienybės dalimi, net jei apie patį banką žinome stebėtinai mažai. Kas slypi už stiklo fasadų, skandinaviško santūrumo ir tvarkingų finansinių ataskaitų?
Reklama
SEB Lietuva nėra tik dar viena finansų institucija Baltijos šalių žemėlapyje. Tai bankas, kuris per tris dešimtmečius išgyveno privatizaciją, krizes, technologinius lūžius ir tylų, bet nuoseklų bandymą tapti „partneriu“, o ne tik pinigų saugotoju. Ir vis dėlto – ar jam tai pavyko?
SEB Lietuva: nuo skandinaviškų šaknų iki vietinės realybės
SEB istorija Lietuvoje prasideda ne nuo nulio. Bankas atėjo su paveldėta infrastruktūra, su vakarietiška bankininkystės kultūra ir gana aiškiu požiūriu į riziką. Tai buvo devintojo dešimtmečio pabaiga, šalis dar mokėsi gyventi rinkos ekonomikoje, o skandinaviški bankai atrodė kaip stabilumo garantas. Ne stebuklas, kad SEB gana greitai tapo vienu pagrindinių žaidėjų.
Šiandien SEB Lietuva save pozicionuoja kaip universalų banką. Tai reiškia viską – nuo kasdienių mokėjimų iki sudėtingų verslo finansavimo sprendimų. Privatiems klientams siūlomos paskolos, taupymo ir investavimo produktai, draudimo paslaugos. Verslui – kreditavimas, kapitalo rinkų paslaugos, konsultacijos, netgi tvarumo sprendimai. Skamba platu. Gal net per platu.
Tačiau būtent čia atsiskleidžia SEB banko stiprybė. Jis retai šauna iš klubo. Daug kas vyksta lėtai, metodiškai, kartais net erzinančiai atsargiai. Bet ši filosofija per pastaruosius metus padėjo bankui išvengti skandalingų klaidų, kurios pakirto ne vieną konkurentą regione.
Kaip veikia SEB bankas kasdienybėje
Pažvelkime į paprastą kliento patirtį. SEB programėlė – funkcionali, gal ne pati „seksualiausia“, bet stabili. Pervedimai veikia. Kortelės veikia. Klientų aptarnavimas – kartais pernelyg formalus, bet nuspėjamas. Tai nėra bankas, kuris bando būti „draugu“. Greičiau – ramus, šiek tiek šaltas profesionalas, kuris nori, kad viskas vyktų pagal taisykles.
Verslo klientams SEB Lietuva dažnai tampa ilgalaikiu partneriu. Čia vertinami skaičiai, planai, rizikos valdymas. Jei esi startuolis su idėja, bet be balanso – gali būti sunku. Jei esi vidutinė ar didelė įmonė su istorija – durys atsiveria gerokai lengviau. Tai sena bankininkystės tiesa, bet SEB jos niekada neslėpė.
Įdomu tai, kad pastaraisiais metais SEB vis daugiau kalba apie tvarumą. Žali projektai, ESG kriterijai, atsakingas finansavimas. Dalis to – nuoširdi strategija, dalis – neišvengiama reakcija į Europos reguliavimą. Bankas tai daro ramiai, be triukšmo. Gal net per tyliai.
Reklama
SEB konkurentai Lietuvoje: kas stovi greta ir kas spaudžia iš apačios
Kalbant apie konkurenciją, SEB Lietuva nėra vienišas vilkas. Pagrindiniai varžovai – „Swedbank“, „Luminor“ ir „Šiaulių bankas“. Kiekvienas jų turi savitą charakterį, savas stiprybes ir silpnybes.
„Swedbank“ dažnai laikomas agresyvesniu. Daugiau inovacijų, daugiau marketingo, daugiau triukšmo. Kai kuriems klientams tai patinka. Kiti pavargsta. „Luminor“ vis dar ieško savo identiteto – tarp skandinaviškų šaknų ir vietinės bankininkystės realybės. O „Šiaulių bankas“ išlieka stiprus vietinis žaidėjas, ypač regionuose ir tarp smulkesnio verslo.
SEB bankas šiame kontekste atrodo kaip stabilumo etalonas. Ne pats pigiausias. Ne pats greičiausias. Bet dažnai – patikimiausias. Tai ypač svarbu didesniems klientams, pensijų fondams, institucijoms. Mažesniems, jaunesniems klientams – klausimas atviras.
Ir tada yra fintech. Revolut, Wise, Paysera. Jie ne tiek konkuruoja, kiek graužia iš šonų. SEB tai supranta. Bankas investuoja į technologijas, bet akivaizdu, kad jam sunku judėti taip greitai, kaip mažoms, lanksčioms platformoms. Čia ir slypi viena didžiausių ateities įtampų. SEB bankas šiemet suteikė 53 proc. daugiau būsto paskolų nei pernai, o bendras paskolų portfelis viršijo 3,7 mlrd. eurų
SEB Lietuva ir technologijos: tarp inovacijos ir atsargumo
SEB mėgsta kalbėti apie skaitmenizaciją. Ir ne be pagrindo. Bankas investuoja į IT, duomenų analitiką, kibernetinį saugumą. Viduje dirba šimtai technologijų specialistų, kurie retai patenka į viešumą, bet be jų bankas tiesiog neveiktų.
Vis dėlto, lyginant su fintech pasauliu, SEB dažnai atrodo konservatyvus. Naujos funkcijos atsiranda lėtai. Testavimas ilgas. Sprendimai – daugiasluoksniai. Tai ne startuolio kultūra. Tai – didelės organizacijos realybė. Vieniems tai minusas. Kitiems – saugumo garantas.
Įdomus niuansas: SEB Lietuva dažnai tampa „mokykla“ jauniems IT specialistams. Ne todėl, kad čia viskas moderniausia. O todėl, kad čia išmokstama disciplinos, procesų, atsakomybės. Vėliau daugelis išeina. Ir taip, bankas tai žino.
Karjera SEB banke: prestižas, rutina ir tylūs kompromisai
Darbas SEB Lietuvoje vis dar laikomas prestižiniu. Ypač finansų, rizikos valdymo, teisės srityse. CV su SEB logotipu atrodo solidžiai. Tai faktas. Bankas siūlo stabilų atlyginimą, aiškią struktūrą, tarptautines galimybes. Kai kam – tai svajonė.
Tačiau kasdienybė ne visada blizga. Didelės organizacijos turi savo kainą: procedūros, hierarchija, sprendimų lėtumas. Kūrybiškiems žmonėms čia kartais pritrūksta oro. Ambicingiems – kantrybės. Visgi tiems, kurie vertina saugumą, nuspėjamumą ir ilgalaikę karjerą, SEB bankas dažnai tampa „ramia uoste“.
Ypač daug dėmesio skiriama jauniesiems talentams. Praktikos, „graduate“ programos, vidiniai mokymai. Tai nėra altruizmas. Tai investicija. Bankas augina žmones pagal savo kultūrą – struktūruotą, racionalią, šiek tiek skandinaviškai santūrią.
Vidinė kultūra: tai, apie ką garsiai nekalbama
SEB Lietuva mėgsta kalbėti apie vertybes. Atsakomybė. Ilgalaikis mąstymas. Kliento interesas. Visa tai skamba gražiai. Realybėje – viskas priklauso nuo komandos, vadovo, net nuo konkretaus projekto. Kaip ir bet kur.
Yra žmonių, kurie SEB dirba dešimtmečius. Yra ir tokių, kurie išeina po metų, nusivylę tempu ar biurokratija. Tai normalu. Bankas nėra monolitas. Tai didelė, kartais prieštaringa organizacija, kurioje telpa labai skirtingos patirtys.
Vienas dalykas vis dėlto išsiskiria: SEB Lietuva retai patenka į skandalus. Tai ne atsitiktinumas. Tai kultūros dalis. Rizikos vengimas čia – ne silpnybė, o sąmoningas pasirinkimas.
SEB bankas atidarė naują skyrių Vilniaus Naujamiestyje
SEB bankas platesniame Lietuvos kontekste
Kalbant apie Lietuvos ekonomiką, SEB vaidmuo – reikšmingas. Bankas finansuoja infrastruktūros projektus, verslą, būstą. Jo sprendimai turi realų poveikį. Kartais – nemalonų. Kartais – būtina.
Kritikai sako, kad bankai per daug atsargūs. Kad kreditavimas galėtų būti drąsesnis. SEB į tai atsako skaičiais, rizikos modeliais, tarptautine patirtimi. Kas teisus? Atsakymas dažniausiai slypi kažkur per vidurį.
Vienas dalykas aiškus: be SEB Lietuva atrodytų kitaip. Galbūt dinamiškesnė. Galbūt – nestabilesnė. Tai klausimas, į kurį nėra vieno teisingo atsakymo.
Kur link juda SEB Lietuva
Ateitis bankams nebus paprasta. Spaudimas iš fintech, reguliavimas, technologijų kaita, klientų lūkesčiai. SEB tai supranta. Klausimas – kaip greitai ir drąsiai jis gebės keistis, neprarasdamas savo esmės.
Kol kas bankas renkasi evoliuciją, ne revoliuciją. Mažais žingsniais. Be šūkių. Be didelių pažadų. Gal tai ir yra jo stiprybė.
SEB Lietuva išlieka banku, kuriuo galima pasitikėti, net jei jis ne visada kelia entuziazmą. Ir galbūt finansų pasaulyje tai yra daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Reklama
