Verslas
Verslo dieną minint: ką atskleidžia naujų verslų finansavimo skaičiai Lietuvoje?
Lapkričio 14-ąją minima Verslo diena kasmet suteikia progą pažvelgti į šiandienos verslumo tendencijas Lietuvoje. Pasaulinis verslumo 2024–2025 m. tyrimas rodo, kad lietuviai išlieka tarp versliausių europiečių, o penktadalis gyventojų per trejus metus planuoja pradėti verslą. Pasak ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovės Giedrės Gečiauskienės, tai ypač matyti iš naujų įmonių registro šalyje dinamikos: šiemet jų įsikūrė maždaug 8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, todėl finansinės priemonės tampa kritiškai svarbios jaunų įmonių startui.
Reklama
Didžiausias finansavimo poreikis – prekybos sektoriuje
Pastarųjų metų duomenys rodo, kad jaunų įmonių investiciniai poreikiai keičiasi — verslai vis rečiau ieško minimalaus pradinio kapitalo ir vis dažniau siekia tvirtesnio finansinio pagrindo augimui. Šiemet aktyviausiai augo trijų ILTE administruojamų priemonių, skirtų naujai besikuriančio verslo finansavimui: „Verslumo skatinimas 3“, „Avietė“ ir „Startuok“, poreikis.
Priemonės „Verslumo skatinimas 3“, skirtos labai mažoms ir mažoms įmonėms bei savarankiškai dirbantiems asmenims iki vienerių metų, rezultatai rodo, kad ankstyvos stadijos įmonės vis dažniau planuoja veiklos stiprinimui skirtas investicijas – įrangai, patalpoms ar plėtrai.
Nuo 2025 m. pradžios suteikta 180 paskolų už 3,36 mln. eurų, o daugiausia jų pasiekė prekybos sektorių, kuris sudaro apie 23 proc. viso portfelio. G. Gečiauskienės teigimu, taip pat nemažą dalį paskolų sudaro apgyvendinimo, maitinimo ir apdirbamosios gamybos sektorių įmonės.
„Matome, kad pradinis kapitalo poreikis šiandien yra gerokai didesnis, nei buvo įprasta prieš kelerius metus. Verslai iškart galvoja apie tvarumą, efektyvumą, technologijas. Tokia tendencija sveikai veikia ir ekonomiką, ir regionus“, — sako G. Gečiauskienė. Atskleidė, su kokiais finansavimo klausimais dažniausiai susiduria verslo ir žemės ūkio atstovai
Vilniaus apskritis išlieka aktyviausia
Pasak G. Gečiauskienės, dar ryškesnį pokytį atskleidžia priemonė „Startuok“, skirta įmonėms iki trejų metų. Per metus ji augo rekordiškai: sutarčių skaičius padvigubėjo, o finansavimo apimtys išaugo net 148 proc., pasiekdamos 8,69 mln. eurų.
Dalis šio augimo susijusi su didesniu konsultaciniu darbu regionuose, o finansavimo pasiskirstymas, pasak ILTE atstovės, rodo ryškų suaktyvėjimą visoje šalyje – net 61 proc. viso finansavimo pritraukė Vilniaus apskritis, o likusi reikšminga dalis pasiekė Kauną, Šiaulius, Klaipėdą, Alytų ir kitus regionus.
Anot banko atstovės, regioninį suaktyvėjimą lėmė ir 2024 m. priimtas sprendimas stiprinti finansavimo prieinamumą regionuose kuriamiems verslams, ypatingą dėmesį skiriant darbo vietų kūrimui. Ūkininkauti renkasi vis daugiau jaunų žmonių
„Pastebime, kad per pastaruosius metus labai ūgtelėjo paraiškų kokybė. Jauni verslai jau geba pagrįsti rinkos potencialą, finansinius srautus, investicijų logiką. Tai rodo, kad Lietuvos verslumas pereina į brandesnę fazę“, – sako G. Gečiauskienė.
Tuo metu „Avietė“, smulkiausiems projektams skirta sutelktinio finansavimo priemonė – išlieka svarbiausiu regionų verslumo indikatoriumi. Šiemet suteikta daugiau kaip pusė tūkstančio paskolų, kurių bendra suma viršijo 4,5 mln. eurų. Ryškiausiai išsiskiria žemės ūkio sektorius, kuriam teko 202 paskolos, sudarančios apie trečdalį visų sutarčių ir finansavimo sumos. Toliau rikiuojasi statybos verslai, gavę 44 paskolas, o likusi dalis paskirstyta smulkioms paslaugų ir kitoms regionų įmonėms, kurioms ši priemonė dažnai yra vienintelis realiai prieinamas finansavimo kanalas.
„Smulkiausi regionų verslai dažnai neturi jokių finansinių saugiklių, todėl jiems reikalingos priemonės, leidžiančios pradėti veiklą be sudėtingų reikalavimų užstatui. Tokie verslai nepakeis šalies BVP struktūros, tačiau jie ne mažiau svarbūs regionų ekonomikos pokyčiams“, — teigia ILTE atstovė. Žingsnis žaliosios energetikos link
Jaunos paslaugų įmonės aktyvios, bet sunkiau finansuojamos
ILTE 2024 m. atliktas tyrimas rodo, kad sunkiausia finansavimą gauti labai mažoms, paslaugų sektoriuje veikiančioms įmonėms, kurios dar tik pradeda veiklą. Dažniausiai joms reikia apyvartinių lėšų, tačiau būtent tokio tipo finansavimas vertinamas kaip rizikingiausias, nes įmonės dar neturi sukauptos finansinės istorijos ar turto, kurį galėtų įkeisti. Ar verta pradėti verslą ekonominės krizės metu?
„Paslaugų sektoriuje veikia didžioji dalis pradedančiųjų verslų. Tačiau būtent šio sektoriaus verslai dažniausiai neturi turto, kuris galėtų būti įkeičiamas, o jų veiklos modeliai dar tik formuojami. Rizika tokiais atvejais objektyviai yra didesnė. Mūsų tikslas – amortizuoti šią riziką ir neuždaryti durų į finansavimo rinką vien dėl to, kad verslas yra jaunas“, – sako G. Gečiauskienė.
Reklama
