2024 m. trečiąjį ketvirtį Baltijos šalyse daugiausia automobilių įregistruota Lietuvoje

2024 m. trečiąjį ketvirtį Baltijos šalyse daugiausia automobilių įregistruota Lietuvoje

Reklama

Transporto rinkos statistikos ir analizės duomenimis, trečiąjį 2024 m. ketvirtį Lietuvoje buvo įregistruoti 8002 automobiliai. Nors šis skaičius, palyginti su antruoju metų ketvirčiu, yra beveik 12 proc. mažesnis, visgi Lietuva užtikrintai pirmauja tarp kaimyninių šalių – Estijos ir Latvijos – kuriose šiuo laikotarpiu atitinkamai buvo įregistruoti 5660 ir 4212 automobilių. Pasak „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko, Lietuvoje automobilių pirkėjų aktyvumas išlieka pakankamai stabilus, palyginti su praėjusiais šių metų ketvirčiais, tačiau stebint tendencijas visoje Europos Sąjungoje (ES), ateityje galime tikėtis šios rinkos sulėtėjimo.

Pirkimas lizingu išlieka populiariausiu pirkėjų pasirinkimu

Trečiąjį šių metų ketvirtį lizingu buvo įsigyta 54 proc. arba 4 312 naujai įregistruotų automobilių. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, liepos–rugsėjo mėnesiais lizingu buvo įsigyta beveik 12 proc. mažiau automobilių, tačiau bendrai pirkėjų aktyvumą galima vertinti pozityviai.

Anot V. Gursko, šis pokytis atspindi įprastą tendenciją, kad Lietuvoje daugiausiai automobilių yra įregistruojama pavasario mėnesiais, todėl vasarą pirkėjų aktyvumas šiek tiek sumažėja.

„Šių metų trečiasis ketvirtis buvo kiek aktyvesnis už atitinkamą praėjusių metų laikotarpį – šiemet liepos–rugsėjo mėnesiais buvo įregistruota 4 proc. daugiau automobilių. Tą iš dalies galėjo lemti po truputį mažėjančios EURIBOR palūkanų normos, skatinančios vartotojus pasiryžti įsigyti didesnius pirkinius, tarp jų – ir automobilius. Šiuo metu Lietuvoje yra stebimas ir bendras gyventojų finansų būklės gerėjimas, kuris ne maisto prekių vartojimą nuo 2023 m. sausio išaugino 6 proc. Dėl augančių atlyginimų ir toliau numatomų mažinti bazinių palūkanų normų, kitąmet matysime tolesnį Lietuvos gyventojų perkamosios galios atsigavimą, kuris stipriai prisidės prie vidaus vartojimo“, – sako V. Gurskas.

Aktyviausiai nauji automobiliai buvo registruojami Vilniuje – čia trečiąjį šių metų ketvirtį buvo registruota 61 proc. naujų automobilių – tiek pat, kiek ir atitinkamu laikotarpiu pernai. Populiariausių naujai įregistruotų automobilių markių trejetuką liepos–rugsėjo mėnesiais sudarė „Toyota“, „Škoda“ ir „Volkswagen“ – atitinkamai 21, 15 ir 11 proc.

ES automobilių rinka patiria didžiulius išbandymus

Automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, ES trečiąjį šių metų ketvirtį buvo įregistruota 2,3 mln. automobilių, o tai yra beveik 8 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – daugiausia jų buvo įregistruota Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.

Visoje ES populiariausiu vairuotojų pasirinkimu išlieka benzinu varomi ir hibridiniai automobiliai – jų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo įregistruota atitinkamai 737 ir 739 tūkst. Tačiau šių tipų automobilių įregistravimas rodo skirtingą dinamiką – liepos–rugsėjo mėn. benzininių automobilių buvo įregistruota 14 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai, o hibridinių automobilių registracijų skaičius visoje ES šoktelėjo net 15 proc.

Hibridinių automobilių dalis užtikrintai didėjo ir Baltijos šalyse – jų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje liepos–rugsėjo mėn. buvo užregistruota 19 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Čia lyderyste ir vėl pasižymėjo Lietuva – trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo įregistruota daugiau nei 3,5 tūkst. hibridinių automobilių. Estijoje ir Latvijoje skaičiai kiek mažesni – atitinkamai 2,6 ir 1,5 tūkst.

Baltijos šalyse benzinu varomų automobilių, palyginti su 2023 m., trečiąjį 2024 m. ketvirtį buvo įregistruota ženkliai mažiau – Lietuvoje benzininių automobilių įregistravimas krito 18, Estijoje – 28, o Latvijoje – 29 proc.

Dyzelinių automobilių įregistravimo dinamika Baltijos šalyse skirtinga: Latvijoje liepos–rugsėjo mėnesiais jų buvo įregistruota 21 proc. mažiau, o Lietuvoje ir Estijoje atitinkamai 29 ir 42 proc. daugiau nei pernai.

Elektromobilių šiose trijose šalyse taip pat buvo įregistruota ženkliai mažiau nei praėjusių metų trečiąjį ketvirtį – Lietuvoje šis kritimas siekė 8, Latvijoje – 24, o Estijoje 28 proc.

V.Gursko teigimu, visai ES automobilių rinkai iššūkių kelia ne tik buksuojanti ekonominė situacija, bet ir bendrai mažėjanti naujų automobilių paklausa, dėl kurios Europos automobilių gamintojai susiduria su ženkliai išaugusia gamybos sustabdymo rizika.

„Kadangi Europos automobilių gamintojai parduoda mažiau savo automobilių nei tikėtasi, o ir naujieji elektromobilių modeliai nėra tokie paklausūs, didžiausi automobilių gamintojai, pavyzdžiui, „Volkswagen“ ar „Renault“ yra priversti svarstyti apie gamyklų uždarymą. Taip pat Europos automobilių rinką silpnina ir Kinijos spaudimas – nepaisant aukštų ES tarifų Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, Azijos gamintojai yra pasiryžę įsitvirtinti Europos rinkoje ir netgi planuoja čia atidaryti savo gamyklas“, – sako V. Gurskas.

Naujai pagamintų elektromobilių rinkos dalis ES per metus sumažėjo iki 13,1 proc. ir yra 5,8 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.