Pastarųjų metų viso pasaulio technologijų žvaigždė – dirbtinis intelektas. Greta daugybės galimybių, dirbtinio intelekto panaudojimas kelia pavojų kibernetiniam saugumui, ypač finansų srityje. Todėl, pasak „Tietoevry Create International Baltic Market“ vadovės Valērijos Vārnos, liko mažiau nei metai pasiruošti veiklos rizikos valdymo pokyčiams.
2023 m. įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) skaitmeninio atsparumo įstatymas, kuriuo siekiama stiprinti saugumą finansinių paslaugų ekosistemoje. Nurodoma, kad finansų įstaigos, kurioms taikomas įstatymas, jame numatytus reikalavimus turės atitikti nuo kitų metų pradžios – 2025 m. sausio 17 d.
„Skaitmeninės veiklos atsparumo įstatymu sprendžiama svarbi visos ES finansų sektoriaus reguliavimo problema. Kol nebuvo šio įstatymo, finansų įstaigos valdė pagrindines operacinės rizikos kategorijas daugiausia paskirstydamos savo kapitalą, nevaldant visų operacinio atsparumo komponentų. Tačiau jau nuo kitų metų pradžios jos turės laikytis taisyklių, reglamentuojančių apsaugą nuo IT incidentų: jų aptikimą, lokalizavimą, IT resursų atkūrimą ir taisymo pajėgumus“, – sako V. Vārna.
Kelyje į pažangą – ir grėsmės vartotojams
Pasak V. Vārnos, minėtame reglamente aiškiai įvardijamos IT rizikos ir nustatomos jų valdymo, pranešimų apie incidentus teikimo, operacinio atsparumo testavimo ir trečiųjų šalių rizikos stebėsenos taisyklės.
„Jame taip pat pripažįstama, kad IT incidentai ir nepakankamas operacinis atsparumas gali kelti grėsmę visos finansų sistemos patikimumui, net jei ir įsivaizduojama turint sukaupus pakankamai kapitalo tradicinėms rizikoms atremti“, – pasakoja V. Vārna.
Pašnekovė paaiškina, kad naujasis reglamentas yra dalis didesnio skaitmeninių finansų dokumentų rinkinio, kuriuo siekiama sukurti į technologijų plėtrą bei finansinį stabilumą ir vartotojų apsaugą orientuotą Europos požiūrį. Šį rinkinį taip pat sudaro skaitmeninių finansų strategija, pasiūlymai dėl kriptoturto rinkų ir paskirstytųjų duomenų technologijos.
Įsigaliojus naujiems pakeitimams, bus užpildyta ES teisės aktų spraga. Be to, bus užtikrinta, kad dabartinė teisinė sistema nesudarys kliūčių naujų skaitmeninių finansinių priemonių naudojimui.
„Tai taip pat leis užtikrinti, kad naujos technologijos ir produktai pateks į ES veikiančių įmonių finansų reguliavimo ir operacinės rizikos valdymo priemonių taikymo sritį. Taigi, šiuo dokumentų rinkiniu siekiama ne tik skatinti inovacijas ir naujų finansinių technologijų įsisavinimą, bet ir užtikrinti tinkamą vartotojų bei investuotojų apsaugos lygį“, – tikina „Tietoevry Create International Baltic Market“ atstovė.
Dirbtinis intelektas – galimybė ir grėsmė, ir ne tik finansų srityje
Vis dėlto, auganti dirbtinio intelekto plėtra atneša pokyčius ne tik finansų sektoriuje, bet ir kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, ugdant skaitmeninį raštingumą. Eurostato duomenimis, daugiau nei kas antras (53 proc.) Lietuvos gyventojas turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, tarp kurių – ir skaitmeninių grėsmių identifikavimas.
Pasak V. Varnos, nors visuomenės įgūdžiai pamažu auga, taip pat auga ir įvairaus pobūdžio grėsmės. Pavyzdžiui, šiuo metu tokių nemažai kyla dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos ir karų Ukrainoje bei Gazoje. Tai verčia organizacijas vis labiau galvoti apie savo sistemų saugumą.
„Mažai kas abejoja, kiek naudos suteikia dirbtinio intelekto panaudojimas. Tačiau tai susiję ir su tam tikromis rizikomis, kurias būtina atliepti tobulinant šios technologijos etiką. Kitaip tariant, turime sutelkti dėmesį ne tik į tai, kaip kasdienoje naudojame dirbtinį intelektą, bet ir į tai, kokias etines problemas bei iššūkius turime spręsti“, – sako V. Vārna.
Viena ryškiausių dirbtinio intelekto problemų – didelis jo sistemų suvartojamas energijos kiekis. Tai turi neigiamos įtakos klimato kaitai. Todėl dirbtinio intelekto taikymas, klimato ir ekonomikos krizės bei žiedinės ekonomikos išpopuliarėjimas laikomos vienomis pagrindinių tendencijų tvarumo srityje. ES įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva, kuri bus įgyvendinama nuo šių metų, tik dar labiau išryškins šią problematiką.
