Paskelbta
12 mėnesių prieš-
Idealios asmenukės socialinėse medijose tapo norma, nes dauguma vartotojų naudoja filtrus ir ištobulina kiekvieną nuotrauką, kurią jie įkelia. Tai įpratino žmones prie perdėtai tobulų vaizdo įrašų ir dabar vartotojams kartais net nekyla klausimas, ar už idealo slypi tikras žmogus. Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas, teigia, kad dirbtinio intelekto (DI) kūriniai gali iškreipti žmonių požiūrį į nuomonės formuotojus.
Visuomenei yra vis sunkiau atskirti pagražintą realybę ir DI sukurtus vaizdus. Kornelio universiteto mokslininkų tyrimo duomenimis, tik 62 proc. žmonių gali atpažinti DI sukurtą nuotrauką, o net 87 proc. apklaustųjų manė, kad DI sukurta nuotrauka buvo tikra. Daugumai vartotojų gali būti sunku atskirti, kada už ekrano išties slypi tikras žmogus.
„Socialinės medijos yra puiki vieta užmaskuoti foto realistišką DI nuomonės lyderį, nes žmonės jau įprato, kad šioje erdvėje kiekvieno išvaizda neturi trūkumų. Įsivaizduokite, kad rašote žinutę gražiai nuomonės formuotojai, bet iš tiesų šis asmuo gyvena tik ekrano ribose. Iš tikrųjų pokalbis vyksta su nematoma tikrų asmenų komanda, kurie sukūrė personažą“, – sako V. Domarkas.
Anksčiau buvo lengviau atpažinti skaitmeninius avatarus, nes jie atrodė mažiau panašūs į realius žmones. Jau 2019 metais Lietuvoje pirmą kartą buvo pristatyta pirmoji skaitmeninė nuomonės formuotoja Aili. Dabar ši technologija pažengė dar toliau – DI nuomonės lyderiai atrodo dar realistiškiau, o tai atveria naujas galimybes įmonėms, bet tuo pačiu ir kelia naujų grėsmių socialinių tinklų vartotojams. „Microsoft Teams“ pasiekė vasaros atnaujinimas
Gerai įmonėms, o kaip žmonėms?
Įmonėms yra lengva dirbti su DI nuomonės formuotoju. Avatarai gali dirbti kiaurą parą, greitai gali „nusifotografuoti“ su drabužiais iš naujausios kolekcijos, yra patikimi ir visada išliks neutralūs. Pavyzdžiui, šį rugpjūtį „Guess“ mados prekės ženklas spausdintai reklamos kampanijai naudojo tik DI kurtus realistiškus avatarus.
„Aprangos industrijai patogus marketingas gali kainuoti ateityje, nes visuomenė pastebi ir neigiamą DI nuomonės formuotojų reklamos pusę. Kai tikras žmogus reklamuoja prekę, jis prisiima atsakomybę už jos kokybę, tad jei produktas blogas – tikro nuomonės lyderio reputacija nukenčia. DI avataras nejaučia atsakomybės už reklamuojamą prekę“, – teigia „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas. „TikTok“ įpareigojo turinio kūrėjus žymėti su DI sukurtą turinį
Vienas iš tokių pavyzdžių yra DI nuomonės formuotoja Aitana, kuri „Cybernews“ duomenimis, per mėnesį uždirba iki 10 tūkst. eurų. Kyla klausimas, kiek asmuo gali tikėti tokia plaukų priežiūros linijos reklama. Akivaizdu, kad už DI nuomonės formuotojos išvaizdą atsakinga ne produktai, o programos algoritmai.
Tai sukuria didelę atskirtį tarp paprasto vartotojo ir skaitmeninių nuomonės formuotojų. Žmonės seka ir domisi nuomonės lyderiais tada, kai gali su jais susitapatinti, o DI avatarai socialiniuose tinkluose rodo nerealią realybę. Nežymėtas DI turinys gali turėti neigiamą poveikį sekėjams.
Būtina žymėti DI turinį
„Nors dalies tokių nuomonės formuotojų paskyrose yra komentaras, kai tai – netikras, DI sukurtas turinys, žmonės ne visada pastebi šį prierašą socialinių medijų profilio aprašyme (angl. bio). Žmonės, kurie nežino, kad tai DI avatarai, gali būti linkę dar kritiškiau vertinti savo pačių išvaizdą, kasdienį gyvenimą ar galimybes keliauti užsienyje“, – teigia „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas. Verslas internete – kaip sukurtą produktą apsaugoti nuo kopijavimo?
Visuomenė turi teisę žinoti, ar mato tikro žmogaus, ar DI nuomonės formuotojo, įrašus. Aiškus DI turinio žymėjimas stiprina pasitikėjimą socialinės medijos platformomis ir prekės ženklais, kurie bendradarbiauja su DI avataru. Jei kilo įtarimas, kad profilis priklauso DI nuomonės lyderiui, bet tai niekur nepaminėta, galima tai pranešti pačios socialinės medijos administracijai, kuri dažnai gali padėti šiuo klausimu. Investuoti siūlo nuomonės formuotojas ar sukčius
Netikrus DI avatarus žmonės gali sukurti su turinio kūrimo DI (angl. generative AI) įrankiais. DI gali pavaizduoti nuomonės formuotojus bet kur, tad tampa vis sunkiau juos atpažinti. Jie socialinėse medijose elgiasi kaip tikri nuomonės formuotojai: kelia asmenukes, atrašo į komentarus ar asmenines žinutes ir dirba su žinomais prekės ženklais.
Anot V. Domarko, norint atpažinti DI kurtą turinį reikia mokėti naudotis DI įrankiais. Jei žmogus nori būti užtikrintas nuotraukos ar vaizdo įrašo tikrumu, jis gali pasitelkti kitas DI programas, kurios galėtų analizuoti turinį ir atpažinti, ar vaizdas yra autentiškas. Nuomonės formuotojai iš Europos tikrino kokius automobilius vairuoja lietuviai
„Telia“ į mobilųjį tinklą investuoja 7,1 mln. eurų: plės ir modernizuos beveik 500 bazinių stočių
DI lenktynėse ES juda saugos automobiliu – įvardijo šansą Lietuvai
„Telia” už beveik 10 mln. eurų įsigijo dažnių 5G tinklui
Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje
Bitė Lietuva: kuo skiriasi nuo „Telia“ ir „Tele2“?
Telia Lietuva: paslaugos, darbuotojų atlyginimai ir ateities planai
„Telia“ pradeda 26 mln. eurų vertės duomenų centro statybas: Lietuvai – daugiau skaitmeninės nepriklausomybės
Kas pasirūpins jūsų pensija: jūs ar jūsų darbdavys?
Pasaulinis įvertinimas: „Telia“ tarp 4 proc. geriausiai klimatą valdančių įmonių






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Notaras – kitame mieste, klientas – užsienyje, o nekilnojamojo turto (NT) sandoris sudaromas neišėjus iš namų. Lietuvoje jau kurį laiką...
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...