Ar žinote, iš ko susideda jūsų elektros sąskaita: vartotojo sprendimas lemia per 70 proc. kainos

Tikriausiai retas vartotojas susimąsto, iš ko susideda jo elektros sąskaita ir daugiau dėmesio tam skiria nebent jai netikėtai išaugus. Visgi ekspertai sako, kad šią informaciją pravartu žinoti kiekvienam gyventojui pasirinkusiam nepriklausomą elektros tiekėją, kadangi sumaniai ja pasinaudojus galima nemažai sutaupyti. Nemalonių netikėtumų taip pat galima išvengti laiku deklaruojant elektros skaitiklio rodmenis, tas aktualu vartotojams, neturintiems automatizuoto (išmanaus) skaitiklio.

Reklama

Už ką moka vartotojai?

Atidžiau pažvelgę į savo elektros sąskaitą pamatysite, kad suma, kurią nepriklausomam elektros tiekėjui reikia sumokėti už suvartotą elektros energiją nesusideda iš vienos eilutės. Elektros sąskaitą sudaro ir elektros tiekimo kaina, ir valstybės reguliuojamos likusios elektros kainos dalys už elektros ir energijos persiuntimą, taip pat viešuosius interesus atitinkančias paslaugas bei papildoma skirstymo dedamoji.

„Paprastai kalbant, nepriklausomam tiekėjui buitiniai vartotojai moka tik už pačią elektrą. Tačiau galutinė sąskaita būna didesnė, nes papildomai reikia susimokėti už infrastruktūrą, kuria ta elektra pasiekia mus, taip pat – už valstybės investicijas, kurios prisideda prie energetikos sektoriaus plėtros“, – aiškina žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ klientų aptarnavimo centro vadovė Marija Dargelytė.

„Enefit“ vartotojams pateikiamose sąskaitose matyti visos elektros kainos dedamosios. Visų pirma, tai yra elektros tiekimo kaina, priklausanti nuo vartotojo pasirinkto elektros tiekimo plano ir suvartoto kiekio. Įprastai elektros tiekimo kaina sudaro daugiau nei 70 proc. galutinės elektros kainos.

Toliau seka persiuntimo paslaugos mokestis, kuris susideda iš perdavimo ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovė „Litgrid“, bei skirstymo paslaugų, kurias teikia „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kainų.

Į vartotojams pateikiamas sąskaitas įtrauktas ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis, kuriuo siekiama finansuoti valstybės energetikos, ūkio ar aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus.

Be to, į sąskaitą įtraukiama ir skirstymo paslaugų papildoma dedamoji, kuri yra skirta kompensuoti skirtumą tarp visuomeninio tiekėjo faktinių ir prognozuotų sąnaudų.

Kodėl svarbu deklaruoti duomenis laiku?

Neretai vartotojams kyla neaiškumų, kuomet jie sulaukia elektros tiekėjo sąskaitos, kurioje mokėtina suma būna paskaičiuota pagal suvartojamos elektros energijos vidurkį.

„Taip nutinka, kuomet elektros skaitiklio duomenys nedeklaruojami laiku, t. y. iki einamojo mėnesio pabaigos. Tokiu atveju sąskaita pateikiama pagal 12 pastarųjų mėnesių vidutinį elektros suvartojimą, kurį paskaičiuoja ESO. Norėdami to išvengti, visuomet deklaruokite rodmenis artėjant mėnesio pabaigai, nelaukiant paskutinės mėnesio dienos“, – aiškina M. Dargelytė.

Jei visgi gavote pagal vidurkį paskaičiuotą sąskaitą, kitą mėnesį deklaravus rodmenis, bus paskaičiuota permoka arba nepriemoka. Permoka susidaro, jei deklaruotas rodmuo yra mažesnis nei buvo paskaičiuotas pagal vidurkį. Ir priešingai, gali tekti papildomai susimokėti, jei rodmuo bus didesnis.

Verta medžioti geriausius pasiūlymus

Valstybės reguliuojama dalis gali sudaryti virš 20 proc. galutinės vartotojų mokamos kainos už elektros energiją, ir šiai daliai gyventojai įtakos daryti negali. Tačiau aktyviais savo veiksmais jie gali daryti įtaką kitai sąskaitos daliai. Įstatymai vartotojams numato teisę rinktis ir keisti nepriklausomą elektros tiekėją, kad ir kas mėnesį, be jokių sutarties nutraukimo mokesčių ar papildomo tiekėjo informavimo apie pasirinktą kitą tiekėją. Viską už klientą atlieka naujai pasirinktas elektros tiekėjas.

„Galbūt tokia geriausių pasiūlymų medžioklė gali atrodyti pernelyg daug laiko ir dėmesio reikalaujančiu užsiėmimu, tačiau galima sutaupyti vien atsižvelgus į sezoniškumo įtaką. Pavyzdžiui, vasarą naudotis planu, susietu su elektros kainomis biržoje, o artėjant žiemai rinktis tiekėją, siūlantį geriausią variantą, ir kainą fiksuoti, kadangi šaltuoju metų laiku elektros energijos poreikis išauga, o kainos biržose dažniausiai padidėja“, – sako M. Dargelytė.

Atsižvelgiant į šias tendencijas, bendrovė neseniai pristatė ir naują elektros planą „Du sezonai“, skirtą tiems vartotojams, kurie nėra nusiteikę užsiimti net ir sezonine geriausių kainų paieška.

„Šį planą pasirinkusiems vartotojams siūlome nuo balandžio iki rugsėjo už elektrą mokėti pagal kainas biržoje, o nuo spalio iki kovo pereiti prie fiksuotos kainos, kurios geriausią pasiūlymą pateiksime rugpjūtį. Vartotojams tai leis vasarą žaliosios elektros energijos įsigyti ypač geromis kainomis, o žiemą apsisaugoti nuo galimų neprognozuojamų kainos šuolių“, – pažymi „Enefit“ atstovė Marija Dargelytė.

Vartotojai, kurie nenori turėti kintančio plano ir siekia stabilių kainų, gali elektros kainas fiksuoti nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Ekspertai pabrėžia, kad vasara yra pats palankiausias metas tai daryti – šiuo metu, kainos elektros biržoje įprastai būna mažiausios, todėl jas užfiksavus dabar, sumokama suma už suvartotą elektros energiją liks tokia pati.

Pasitikrinti, kurie nepriklausomi elektros tiekėjai siūlo geriausias kainas, visuomet galima pasitelkus Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos svetainėje pateikiamą skaičiuoklę – skaiciuokle.vert.lt. Joje nurodžius savo vidutinį mėnesinį ar metinį suvartojamos elektros energijos kiekį, laiko zonas ir kitus poreikius, automatiškai bus pateikti palyginimui visų tiekėjų siūlomi planai su kainomis.