Sukčiai tampa gudresni, o aukos – vis dar tyli: kas ketvirtas nukentėjęs lietuvis jaustų gėdą

Finansinio sukčiavimo schemos tampa vis išradingesnės – sukčiai pasitelkia pažangias technologijas ir psichologines manipuliacijas, kad apgautų kuo daugiau žmonių. Auka gali tapti kiekvienas, tačiau visuomenėje vis labiau suvokiama, kad tai – ne jų silpnumo, o patyrusių nusikaltėlių veiksmų pasekmė. Banko „Citadele“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad dauguma lietuvių jau nesigėdytų prisipažinti tapę finansinio sukčiavimo aukomis, nors viešai apie tai kalbėti vis dar ryžtųsi tik nedaugelis.

Reklama

Skaudžia patirtimi drąsiau dalintųsi artimųjų rate

Apklausa parodė, kad 54 proc. lietuvių nebūtų gėda pripažinti, jog tapo finansinio sukčiavimo aukomis. Vis dėlto 24 proc. žmonių teigia, kad tokioje situacijoje jaustų gėdą, o 22 proc. nėra tikri, kaip reaguotų. Nepaisant to, tik 27 proc. būtų pasirengę apie tai kalbėti viešai. Dauguma dalintųsi tokia patirtimi tik su artimiausiais šeimos nariais ar draugais – taip darytų 36 proc. Lietuvos gyventojų.

Nors finansinio sukčiavimo problema aktuali visoms Baltijos šalims, lietuviai šiuo atžvilgiu yra atviresni nei kaimynai. Latvijoje 44 proc., o Estijoje tik 37 proc. gyventojų teigia, kad nebūtų gėda prisipažinti tapus sukčių aukomis. Tuo metu gėdą jaustų 33 proc. latvių ir net 39 proc. estų.

Pasak „Citadele“ banko plėtros vadovo Romo Čereškos, šie duomenys rodo vis didesnį visuomenės atvirumą. Pusė Lietuvos įmonių tapo sukčių aukomis – ar jūsų verslas kitas?

„Žmonės pradeda suprasti, kad tapti sukčių auka – tai ne asmeninė silpnybė, o dažnai labai profesionaliai suplanuota apgaulė. Tačiau vis dar matome tam tikrą atsargumą, kuris lemia, kad apie tokius atvejus dažniau kalbama tik už uždarų durų“, – sako jis. Medicinos mokslų daktaras – apie vis dar stigmatizuojamą problemą

Įdomu tai, kad pagal amžių atviriausi yra 60–74 metų lietuviai – net 32 proc. jų būtų pasirengę viešai pasidalinti savo patirtimi. Priešingai – tarp jauniausių (18–29 m.) gyventojų tokių yra tik 22 proc. Ši tendencija leidžia manyti, kad didesnė gyvenimiška patirtis gali skatinti drąsiau kalbėti apie patirtą žalą, o jaunimui vis dar būdinga baimė dėl aplinkinių nuomonės.

Supratę, kad tai – apgaulė, pirmiausia kreiptųsi į policiją

Nepaisant emocinių kliūčių, didžioji dauguma Lietuvos gyventojų žino, kaip elgtis susidūrus su sukčiavimu. 81 proc. teigia, kad kreiptųsi į policiją, o 78 proc. – į savo banką. Mažesnė dalis žmonių (16 proc.) pagalbos ieškotų institucijose, tokiose kaip Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o kas dešimtas (12 proc.) – tartųsi su artimaisiais ar informacijos ieškotų internete. Neseniai kalbėjote su rusakalbiais „Google“ atstovais?

Reklama

Vis dėlto 6 proc. respondentų pripažino, kad nežino, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje. Estijoje nežinančiųjų – vos 4 proc., tačiau Latvijoje tokių yra dvigubai daugiau.

Banko atstovas primena, jog susidūrus su įtartina situacija internete svarbu nedelsti – kuo greičiau kreiptis į policiją ir savo banką, siekiant užkirsti kelią tolesniems nuostoliams. Meilės spąstai

„Sukčiavimo schemos tampa vis sudėtingesnės – nusikaltėliai pasitelkia dirbtinį intelektą, klastoja interneto svetaines, telefono numerius, o kartais net imituoja oficialių institucijų kontaktus. Todėl būtina išlikti budriems. Jei sukčiavimas vis dėlto įvyksta, kuo skubesnis pranešimas policijai ir bankui yra ypač svarbus“, – sako R. Čereška.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų liepą. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų. Įvairovė įmonėje naudinga abiem pusėms – ir verslui, ir darbuotojams