Finansai
Apklausa: kokį atlyginimą gaudami lietuviai jaustųsi saugiausiai?
Finansinis saugumas lietuviams vis dažniau reiškia ne tik galimybę padengti kasdienes išlaidas – jis susijęs su ateities planavimu ir gyvenimo kokybės išlaikymu. Lietuvoje vidutinis atlyginimas jau beveik pasiekė 1,5 tūkst. Eur „į rankas“, tačiau gyventojų finansiniai lūkesčiai – beveik dvigubai aukštesni. Vis daugiau jų ramybę sieja su 2-3 tūkst. eurų atlyginimu po mokesčių.
Reklama
Baltijos šalių gyventojų finansinio saugumo riba panaši
„Sodros“ duomenys rodo, kad vidutinės gyventojų darbo pajamos Lietuvoje augo dešimtadaliu ir antrąjį šių metų ketvirtį pasiekė 1 468 eurų, atskaičius mokesčius. Gyventojų finansiniai lūkesčiai taip pat auga, tik šie – gerokai aukštesni nei reali situacija šalyje, rodo naujausia „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa.
Lietuvoje daugiausia apklaustųjų – 43 proc. – saugumą sieja su 2-3 tūkst. eurų atlyginimu po mokesčių. Tuo metu mažesnio nei 1,5 tūkst. eurų atlyginimo pakaktų vos 9 proc. lietuvių, o 14 proc. respondentų finansiškai saugiai jaustųsi uždirbdami daugiau nei 4 tūkst. eurų „į rankas“.
Latvijoje ir Estijoje tendencijos labai panašios – atitinkamai 45 proc. ir 42 proc. gyventojų nurodo, kad stabilumo jausmą suteiktų atlyginimas tarp 2 ir 3 tūkst. eurų.
„Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Rasos Narės teigimu, tarp Baltijos regiono gyventojų vyrauja panašus lūkestis: noras turėti pakankamai lėšų kasdienėms išlaidoms ir papildomą atsargą nenumatytiems pokyčiams.
„Gyventojų suvokimas apie finansinį saugumą evoliucionuoja. Anksčiau pakakdavo atlyginimo, leidžiančio padengti sąskaitas ir būtiniausius poreikius, tačiau šiandien vis daugiau žmonių nori turėti papildomo lankstumo – galimybę kaupti, investuoti ar užtikrinti komfortą šeimai. 2-3 tūkst. eurų atlyginimo riba yra simbolinė: ji reiškia finansinę ramybę, tačiau kartu ir galimybę ramiai reaguoti į kainų svyravimus ar nenumatytas išlaidas“, – sako R. Narė.
Didesnis atlyginimas svarbesnis vyrams ir didmiesčio gyventojams
Apklausos duomenimis, Lietuvoje didesnės pajamos dažniau reikalingos vyrams – 16 proc. jų finansinį saugumą sieja su didesniu nei 4 tūkst. eurų atlyginimu, kai tarp moterų tokią sumą mini tik 12 proc. Tuo metu moterims labiau priimtinas kuklesnis atlyginimas – iki 2 tūkst. eurų pakaktų 31 proc. apklaustųjų moterų, o tarp vyrų – 28 proc. Lietuvos gyventojai energetikos sektorių su atsinaujinančiais energijos ištekliais sieja dažniau
Pasak R. Narės, moterys dažniau prioritetą teikia atsakingam biudžeto planavimui ir finansiniam atsargumui, o vyrai labiau linkę siekti aukštesnių pajamų, orientuojasi į didesnį gyvenimo komfortą bei investavimo galimybes.
Vertinant respondentų atsakymus pagal apklaustųjų amžių, didžiausi skirtumai pastebimi tarp 18–29 m. amžiaus lietuvių – trečdaliui pakaktų iki 2 tūkst. eurų, bet 15 proc. nurodo, kad saugumą suteiktų didesnis nei 4 tūkst. eurų atlyginimas po mokesčių. Su sėkminga karjera Lietuvoje siejamos IT, medicinos ir inžinerijos studijos
30-39 metų Lietuvos gyventojai finansinį saugumą dažniausiai sieja su 2-2,5 tūkst. eurų atlyginimu, o 40-49 metų grupėje pastebimi aukščiausi finansiniai lūkesčiai – net 20 proc. šios amžiaus grupės respondentų saugūs jaustųsi kas mėnesį uždirbami daugiau nei 4 tūkst. eurų.
Vyresni – 60-74 m. amžiaus – respondentai finansiškai jaustųsi gaudami kiek kuklesnes pajamas: 63 proc. šios amžiaus grupės lietuvių ramybę sieja su iki 2,5 tūkst. eurų atlygiu. Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
Regionuose taip pat matyti aiškūs skirtumai. Kauno apskrityje 36 proc. gyventojų finansiškai saugūs jaustųsi uždirbami tarp 1,5 ir 2,5 tūkst. eurų po mokesčių – tai aukščiausias rodiklis šalyje. Panevėžyje beveik pusė (46 proc.) gyventojų pasitenkintų tokio dydžio atlyginimu, nors 20 proc. jų nurodo, kad saugumą suteiktų atlyginimas per 4 tūkst. eurų.
Vilniuje lūkesčiai dar aukštesni – 17 proc. vilniečių saugumą sieja su didesniu nei 4 tūkst. eurų atlyginimu po mokesčių. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen partijos suvažiavime
„Didmiesčiuose finansinio saugumo kartelė yra aukštesnė dėl didesnių būsto, paslaugų ir laisvalaikio išlaidų. Mažesniuose regionuose gyventojai orientuojasi į kuklesnes pajamas, tačiau tai nereiškia, kad jų gyvenimo kokybė prastesnė – jie lanksčiau prisitaiko prie aplinkos ekonominių sąlygų“, – sako „Citadele“ banko ekspertė.
Reklama
