Paskelbta
1 metai prieš-
Šiemet būstui žymiai aktyviau skolinasi jaunesni nei 30 m. Baltijos šalių gyventojai, rodo „Citadele“ banko pirmų devynių 2024 m. mėnesių būsto paskolų duomenys. Vis dar aukštų bazinių palūkanų kontekste Lietuvos gyventojai skolinasi mažesnes sumas, ilgina paskolos grąžinimo laikotarpį.
Vidutinė 9 mėnesių būsto paskolos suma 2024 m. Lietuvoje buvo 120 tūkst. eurų (2023 m. –139 tūkst.), Estijoje – 154 tūkst. (2023 m. – 148 tūkst.), Latvijoje – 84 tūkst. (2023 m. – 78 tūkst.), tačiau reikšmingai padidėjo vidutinis paskolos grąžinimo terminas. Pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvoje jis buvo 22 m. (2023 m. – 15 m.), Latvijoje – 20 m. (2023 m. – 17 m.), Estijoje – 26 m. (2023 m. – 22 m.)
Tuo metu vidutinė mėnesio įmoka Lietuvoje šiemet siekė 712 eurų (pernai – 827 eurus), Latvijoje – 511 eurų (pernai – 533 eurus), Estijoje – 863 eurus (pernai – 944 eurus).
„Atsigavo Lietuvos gyventojų perkamoji galia, o jų nuomonė apie savo finansų perspektyvas – geresnė nei prieš COVID-19 pandemiją. Atstatę savo finansinius rezervus ir įvertindami vis dar aukštų palūkanų kontekstą, gyventojai didesnę santaupų dalį skiria pradiniam įnašui. Be to, Baltijos šalių gyventojus jau realiai paveikė ir euro zonoje prasidėjęs bazinių palūkanų ciklas. Dėl šių priežasčių šiemet ir matome reikšmingai mažesnę vidutinę paskolos sumą“, – teigia „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Anot Dariaus Burdaičio, skolindamiesi ilgesniam laikotarpiui, gyventojai sumokės daugiau palūkanų, tačiau sumažins mėnesio įmoką, o tuo pačiu – ir spaudimą mėnesio biudžetui.
Jis priduria, kad Europos Centriniam Bankui tęsiant bazinių palūkanų mažinimo ciklą, gyventojai gali tikėtis dar labiau sumažėsiančių palūkanų. 2023 m. pabaigoje fiksavus piką, EURIBOR šiuo metu yra reikšmingai sumažėjęs, o naujausios rinkos prognozės rodo, kad 3 mėn. EURIBOR nuo dabartinių 3,2 proc. sumažės iki 2,8 proc. gruodį, iki 2 proc. 2025 m. birželį, o 2025 m. gruodį sieks 1,9 proc.
„Prasidėjęs EURIBOR mažėjimas atitinkamai atsispindi ir Lietuvos būsto palūkanų statistikoje – Lietuvos banko duomenys rodo, kad rugpjūtį naujų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje siekė 5 proc. ir buvo mažiausios per 1,5 m., o pikas Lietuvoje buvo pasiektas 2023 m. spalį, kai jos siekė 5,9 proc. Europos Komisijos apklausos taip pat rodo, kad lietuviai geriausiai Baltijos šalyse vertina savo finansų perspektyvas, todėl artimiausiu metu galime tikėtis didesnio aktyvumo būsto paskolų rinkoje“, – sako D. Burdaitis.
Nors aktyviausiai būstui Baltijos šalyse ir toliau skolinasi 30–49 m. amžiaus grupės gyventojai, per metus stipriai išaugo būstui besiskolinančių 20–29 m. amžiaus gyventojų dalis. Pernai tokių klientų paskolų dalis Lietuvoje sudarė 11,7 proc., kai šiemet – 23,7 proc., Latvijoje – 9,8 proc., o šiemet – 18,6 proc., Estijoje – 17,2 proc. o šiemet – 27,4 proc.
Pasak „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovo, jaunesni pirkėjai dar neturi sukaupę didelio kapitalo, todėl būstui skolinasi, nes negali jo nusipirkti už parduotą kitą nekilnojamąjį turtą, kas dažniau pasitaiko vyresnių amžiaus grupių atveju.
„Kita vertus, jeigu tėvai kaupė ir investavo lėšas savo vaikų ateičiai, jau sulaukę pilnamestystės, vaikai gali panaudoti šią sumą įvairiausiems poreikiams, įskaitant ir pradinį įnašą būsto paskolai“, – galimas priežastis vardija Darius Burdaitis.
„Citadele“ suteikė 4,6 mln. eurų finansavimą tvarių pakavimo sprendimų įmonei „Bagfactory“
Susirašinėjimas su sukčiais įmonei kainavo 60 tūkst. eurų: ekspertas paaiškino, kaip nusikaltėliai pergudrauja verslus
„Citadele“: Baltijos šalyse skolinimosi sumos auga, Lietuvoje – sparčiausiai
Taupymo paradoksas: lietuviai dažniau taupo pramogoms nei sveikatai ar vaikams
Apklausa: penktadaliui Lietuvos gyventojų šildymo sąskaitos gali tapti rimtu išbandymu
Apklausa: kokį atlyginimą gaudami lietuviai jaustųsi saugiausiai?
Mažėjant EURIBOR, ką rinktis: fiksuotas ar kintamas būsto paskolos palūkanas?
Kelias į pirmąjį būstą: ekspertas pataria, kaip sukaupti pradiniam įnašui
Daugiausia tėvų kaupia vaikų išsilavinimui, bet trečdalis nekaupia visai
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...