Finansai
Indėliai pinigų nuo infliacijos nebeapsaugo: kokius taupymo sprendimus rinktis
Per pastaruosius dvejus metus naujų indėlių palūkanos pastebimai sumenko, tačiau gyventojų pasitikėjimas šia taupymo forma išliko rekordiškai didelis. Vis dėlto naujų indėlių grąža jau nebekompensuoja infliacijos, todėl, siekiant išsaugoti santaupų vertę, gyventojams gali tekti ieškoti alternatyvių taupymo ir investavimo būdų.
Reklama
Remiantis naujausiais duomenimis, vidutinės naujų indėlių palūkanos šiuo metu siekia apie 1,93 proc. Tai – beveik perpus mažiau nei 2023 m. pabaigoje, kai jos buvo pakilusios iki maždaug 3,7 proc., EURIBOR rodikliui tuomet artėjant prie 4 proc.
„Šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje siekia 3,1 proc., o paslaugų kainos auga dar kone dvigubai sparčiau. Vidutinėms naujų indėlių palūkanoms dažnai nebesiekiant 2 proc., gyventojų santaupos realiai praranda vertę, todėl verta apsvarstyti alternatyvius būdus, kaip būtų galima efektyviau valdyti asmenines lėšas“, – teigia „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Pasak jo, iš Europos Centrinio Banko artimiausiu metu nesitikima reikšmingų bazinių palūkanų normų korekcijų, todėl labai tikėtina, kad dabartinės indėlių palūkanos kurį laiką turėtų išlikti panašios. Indėliai populiarėja
Kas atneša daugiau grąžos?
Nepaisant sumažėjusių indėlių palūkanų, gyventojai ir toliau aktyviai įdarbina savo pinigus indėliuose. Iš viso šalies namų ūkiai indėlių pavidalu bankuose laiko istoriškai daug santaupų – 26,5 mlrd. Eur, o naujų indėlių susitarimų 12 mėn. slankusis vidurkis rugpjūtį pasiekė didžiausią reikšmę nuo 2024 m. sausio – 529 mln. Eur. Indėlių paradoksas
Vis dėlto dažniau pradedama ieškoti daugiau grąžos generuojančių alternatyvų, todėl sparčiai populiarėja kitos finansinių institucijų rekomenduojamos taupymo priemonės ir funkcijos, pavyzdžiui, kasdienių pirkinių sumos suapvalinimas, skirtumą pervedant į atskirą taupyklę.
„Išleisdamas pinigus kasdieniams pirkiniams, tokiems kaip kava ar maistas, klientas gali pasirinkti nuo galutinės pirkinių sumos suapvalinamą dalį, kuri automatiškai perkeliama į atskirą sąskaitą. Joje už lėšų laikymą šiuo metu mokamos 3 proc. palūkanos – daugiau nei dabartinių naujų indėlių atveju“, – pasakoja D. Burdaitis.
Šis sprendimas pasižymi lankstumu bei galimybe bet kuriuo metu išimti savo lėšas, tačiau palūkanos mokamos už ne didesnę kaip 10 tūkst. Eur sumą. Matome pirmuosius NT rinkos atsigavimo ženklus
Kur įdarbinti didesnes santaupas?
Turint didesnius taupymo poreikius, galima atsakingai įvertinti finansinių sprendimų alternatyvas, tokias kaip investavimą į akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius.
„Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad investavimas nėra spontaniškas veiksmas. Tai visuomet turėtų būti pamatuotas sprendimas, paremtas žiniomis ir supratimu, kur nukreipiamos lėšos. Reikėtų atsakingai įvertinti riziką ir pasirinkti vieną investicinį instrumentą, kurį žmogus geriausiai supranta ir kuriuo pasitiki“, – priduria D. Burdaitis. Lietuvių indėliai auga sparčiausiai euro zonoje – kas toliau?
Pasak jo, šiandien finansų rinkose siūloma įvairių priemonių, kurios investavimą daro paprastesnį ir prieinamesnį. Pavyzdžiui, tokios platformos kaip „C Trade“ suteikia galimybę patiems pasirinkti iš plataus vertybinių popierių ar investicinių fondų sąrašo, investuoti mažesnėmis sumomis ir lengviau diversifikuoti savo portfelį. Tai ypač aktualu tiems, kurie nori reguliariai investuoti ir siekia tvaresnio ilgalaikio kapitalo augimo.
Reklama
