Kaip gauti verslo paskolą: reikalavimai, dokumentai, ko tikisi finansuotojas

Užsakymų daugėja, tiekėjai nori išankstinio apmokėjimo, o naujai įrangai pinigų sąskaitoje nėra. Paskola atrodo akivaizdus sprendimas, bet paraiška neretai grįžta su atsisakymu arba prašymu atsiųsti dar penkis dokumentus.

Reklama

Priežastis retai būna pati verslo idėja. Finansuotojas vertina riziką pagal skaičius, o ne pagal entuziazmą, tad pranašumą turi tie, kurie iš anksto žino, į ką bus žiūrima.

Toliau aptariami minimalūs reikalavimai, dokumentų paketas ir klaidos, dėl kurių net pelningos įmonės išgirsta „ne“.

Minimalūs reikalavimai: veikla, apyvarta, užstatas

Formalus filtras paprastas. Įmonė turi būti registruota Lietuvoje, turėti verslo sąskaitą ir reguliarias pajamas, o jos vadovas ir akcininkai neturi būti įtraukti į jokius sankcijų sąrašus.

Bankai paprastai nori matyti bent 1–2 metų veiklos istoriją ir patvirtintas metines finansines ataskaitas. Nebankiniai finansuotojai lankstesni: dažnai pakanka kelių mėnesių veiklos, jei pinigų srautas stabilus ir nuspėjamas.

Skaičiai irgi turi logiką. Vertintojas žiūri, ar apyvarta nekrenta kelis ketvirčius iš eilės, ar paskutiniai metai baigti pelningai ir ar nuosavas kapitalas teigiamas. Jei UAB ar AB nuosavas kapitalas nukrenta žemiau pusės įstatinio kapitalo, tai jau teisinė problema: vadovas per 3 mėnesius privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir ją spręsti.

Didžiausias barjeras vis dėlto yra užstatas. Klasikinis bankas už didesnę sumą prašo įkeisti nekilnojamąjį turtą arba akcininko laidavimo, o jauna paslaugų, e. prekybos ar IT įmonė tokio turto balanse dažniausiai neturi (jos vertė slypi klientuose, programiniame kode ir komandoje).

Tokiu atveju verta rinktis paskolas be turto įkeitimo arba garantijomis paremtus produktus. Pavyzdžiui, Noviti siūloma paskola verslui be užstato siekia iki 100 000 eurų, o dalis tokių paskolų teikiama su Europos investicijų fondo (InvestEU) arba ILTE portfeline garantija. Įmonė turi veikti bent 3 mėnesius, jos mėnesio apyvarta turi siekti bent 10 000 eurų, o paraiška įvertinama per 1–2 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo. Įmokas galima atidėti iki 4 mėnesių, o grąžinti anksčiau leidžiama be papildomų mokesčių. Verta žinoti, kad „be užstato“ nereiškia „be jokių užtikrinimo priemonių“: tokioms paskoloms dažnai taikomas asmeninis akcininko ar vadovo laidavimas.

Dokumentai, kuriuos verta susidėti iš anksto

Standartinis paketas nėra ilgas. Jį sudaro paskutinių metų ir einamojo ketvirčio balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita, 6–12 mėnesių verslo sąskaitos išrašai, vadovo ir naudos gavėjų duomenys.

Investicinei paskolai dar prireiks tiekėjo komercinio pasiūlymo ar sutarties. Jaunai įmonei ar prašant didesnės sumos paprastai reikalingas ir verslo planas.

Laiko čia prarandama daugiausia. Vienas trūkstamas dokumentas paraišką dažnai grąžina į eilės pradžią, o banke visas procesas ir taip neretai užtrunka kelias savaites.

Visuotinė lietuvių enciklopedija verslo planą apibrėžia kaip argumentuotą įmonės tikslų ir priemonių jiems pasiekti aprašymą, bet finansuotojas jame pirmiausia ieško pinigų srautų prognozės. Klausimas vienas: ar iš veiklos uždirbtų pinigų užteks įmokai ir prastą mėnesį? Dažnas orientyras yra skolos aptarnavimo koeficientas (DSCR), kuris turėtų siekti bent 1,2–1,3.

Gera žinia ta, kad didžioji dalis dokumentų jau guli apskaitos sistemoje. Iš B1.lt ar „Rivilės“ ataskaitas galima eksportuoti per kelias minutes, o vis daugiau finansuotojų išrašus gauna tiesiai per atvirosios bankininkystės (PSD2) sąsają, tad PDF failų siųsti nebereikia.

Kodėl atmetamos net geros paraiškos

Neaiškus tikslas yra dažniausia klaida. Formuluotė „plėtrai“ nieko nepasako, o „32 000 eurų CNC staklėms, kurios padidins gamybos pajėgumą 40 proc.“ jau leidžia suskaičiuoti grąžą.

Kita problema yra sumaišyti asmeniniai ir verslo pinigai. Grynųjų išsiėmimai be paaiškinimo, akcininko pirkiniai iš įmonės sąskaitos ar pajamos, gaunamos į asmeninę kortelę, finansuotojui atrodo kaip nekontroliuojama rizika.

Skolos VMI ir „Sodrai“ yra beveik automatinis stabdys. „Sodra“ viešai skelbia draudėjų duomenis (įmokų skolą, apdraustųjų skaičių, o kai apdraustųjų daugiau nei trys, ir vidutinį darbo užmokestį), o VMI atvirų duomenų portale skelbia juridinių asmenų mokestines nepriemokas. Todėl vertintojas pradelstą sumą pamato dar prieš atsiversdamas paraišką.

Ir praeitis. Bankai (kartu su savo lizingo bendrovėmis) ir kredito unijos duomenis apie paskolas teikia į Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazę, todėl, pavyzdžiui, prieš dvejus metus vėlavęs banko lizingas matomas ir naujam finansuotojui. Juridinis asmuo savo duomenis gali pasitikrinti pateikęs prašymą Lietuvos bankui, ir tai verta padaryti prieš teikiant paraišką.

Nerealios prognozės atbaido ne mažiau. Verslo planas, kuriame apyvarta per metus išauga 300 proc. be jokių sutarčių ar užsakymų, kelia daugiau klausimų nei pati prašoma suma, o konservatyvus scenarijus su aiškiomis prielaidomis įtikina greičiau.

Per daug paraiškų vienu metu irgi kenkia. Penkios užklausos per savaitę kitam vertintojui atrodo kaip skubi pinigų paieška, o ne ramus planavimas.

Galiausiai žiūrima į akcininką. Jei jis asmeniškai laiduoja už įmonės paskolą, tikrinama ir jo kredito istorija, tad vėluojanti vartojimo paskola gali užkirsti kelią verslo finansavimui.

Kas laukia toliau

Skolinimas verslui sparčiai automatizuojamas. Kai išrašai ateina per API, o finansinės ataskaitos traukiamos tiesiai iš registrų, sprendimai priimami per dienas, ne savaites; bet tai reiškia ir tai, kad netvarkingi skaičiai pastebimi iškart.

Todėl pasiruošimas paskolai prasideda ne paraiškos dieną, o keli mėnesiai prieš ją: švarios sąskaitos, jokių skolų VMI ir „Sodrai“ ir aiškiai suskaičiuotas tikslas. Įmonė, kuri per penkias minutes gali parodyti, kam reikia pinigų ir iš ko jie bus grąžinti, atsakymą dažniausiai gauna greičiau už kitas.