Finansai
Lietuvių požiūris į pinigus keičiasi: mažiau emocijų, daugiau skaičiavimų
Lietuvių finansinė elgsena keičiasi – gyventojai vis dažniau renkasi trumpesnius ir lankstesnius skolinimosi sprendimus, aktyviau investuoja. Verslas taip pat drąsiau skolinasi plėtrai ir modernizacijai. Tokias tendencijas atskleidžia finansinių technologijų („fintech“) įmonių 2025 metų duomenys. Pasak „fintech“ sektoriaus atstovų, lietuvių finansiniai sprendimai šiemet tapo brandesni – mažiau impulsyvūs, labiau paremti skaičiavimais ir ilgalaikiu požiūriu. Tai – ženklas, kad finansinis raštingumas iš teorijos pereina į kasdienybę.
Reklama
Finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijanti asociacija „Fintech Hub LT“ pastebi augantį gyventojų finansinį raštingumą ir brandą.
„Fintech“ įmonių sprendimai padarė finansus prieinamesnius ir suprantamesnius. Pastaraisiais metais lietuviai ne tik dažniau investuoja, bet ir renkasi atsakingiau – trumpesnius, lankstesnius bei skaitmenizuotus produktus. Mano nuomone, tai – naujas finansinės brandos etapas“, – teigia „Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė.
Gyventojai renkasi trumpesnius ir lankstesnius finansavimo sprendimus
„Inbank“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Rimeikis sako, kad bendra šių metų tendencija rodo, jog vartotojai vis dažniau renkasi trumpesnius, aiškesnius ir lankstesnius finansavimo sprendimus. Matomas stiprėjantis poreikis planuoti pirkinius bei atsakingai ir patogiai valdyti išlaidas.
„Lygindami 2024 m. ir 2025 m. dabartinius duomenis, matome, kad privačių asmenų skolinimosi įpročiai keičiasi gana nuosekliai, tačiau kai kuriose srityse – pastebimai aktyviau. Pavyzdžiui, mūsų vidiniai duomenys rodo, kad didžiausias augimas fiksuotas atsiskaitymo dalimis, arba vadinamųjų „pirk dabar, mokėk vėliau“ paslaugų segmente. Augimas – kiek daugiau nei 20 proc. Taip pat sparčiai augo būsto remonto paskolų rinka, kur vidutinė finansuota suma padidėjo 11 proc. Tai rodo augantį susidomėjimą lankstesniais, trumpesnio laikotarpio finansavimo sprendimais, kuriuos galima gauti greitai ir paprastai“, – sako „Inbank“ Lietuvos filialo vadovas.
Kita vertus, pasak V. Rimeikio, šiemetiniai duomenys bent jau kol kas rodo, kad auto paskolų segmentas augo nuosaikiai – jo vadovaujamame banke vidutinė finansuota suma auto segmente padidėjo beveik 2 proc., o lizingo ir vartojimo paskolų kategorijose fiksuotas stabilumas su nežymiu mažėjimu – atitinkamai 1 proc. ir 0,05 proc.
Kalbėdamas apie gyventojų skolinimosi tendencijas, V. Rimeikis išskiria ir tai, kad daugumoje kategorijų trumpėjo terminai.
„Pastebėjome, kad būsto remonto paskolų trukmė sumažėjo kiek daugiau nei 9 proc., vartojimo paskolų – daugiau nei 6 proc., o auto paskolų – šiek tiek daugiau nei 4 proc. Išimtis – lizingas, kur vidutinis terminas pailgėjo 9 proc., bei „pirk dabar, mokėk vėliau“ produktai, kurių trukmė išaugo maždaug 1 proc.“, – sako jis.
Reklama
Auga investuojamos sumos
Lietuvių finansinės elgsenos pokyčius lydi ir šiemet matyti pokyčiai investicijose. Fintech startuolis
Kaip remdamasi savo įmonės patirtimi pastebi investavimo ir finansavimo platformos „Savy“ ryšių su investuotojais komandos vadovė Audra Kondrotė, jei anksčiau didžiausius portfelius valdė vyresni nei 60 metų investuotojai, šiandien tarp didžiausių portfelių savininkų – asmenys nuo 46 metų amžiaus.
„Tai rodo, kad investavimas pamažu tampa įprastu vidutinės kartos finansiniu įrankiu, o ne tik vyresnių, kapitalą sukaupusių žmonių privilegija“, – sako ji.
Vis dėlto didžiausias pokytis šiemet, pasak jos, yra investuojamų sumų augimas.
„Pastebėjome, kad per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius investuotojų skaičius mūsų platformoje padidėjo 7 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Investuotojų skiriamos lėšos augo kur kas sparčiau. Pavyzdžiui, šių metų trečiąjį ketvirtį bendras investuotojų portfelis padidėjo 4 mln. ir pasiekė 48 mln. eurų – tai net 45 proc. daugiau nei prieš metus“, – sako A. Kondrotė.
Šis augimas, pasak jos, rodo ne tik didėjantį aktyvumą, bet ir augantį pasitikėjimą fiksuoto pajamingumo turto klase. Tai ypač aktualu šiandien, kai finansų rinkos išlieka itin nepastovios. Investicijos į vartojimo, būsto ir verslo paskolas tampa tam tikra „ramybės sala“ šalia audringų akcijų ar kriptovaliutų rinkų. Lietuvos startuoliai
Vis dėlto, pasak A. Kondrotės, verta atkreipti dėmesį, kad nors investavimas populiarėja, dalis gyventojų vis dar renkasi laikyti pinigus sąskaitose. Lietuvos banko duomenimis, šių metų rugpjūtį einamųjų sąskaitų likutis padidėjo beveik 2 mlrd. eurų ir pasiekė 18,477 mlrd. eurų.
Auga verslų aktyvumas, „kylančios žvaigždės“ – saugumo ir gynybos verslai
„SME Bank“ verslo bankininkystės vadovas Lukas Baškys pastebi, kad dabartinės prognozės rodo, jog šiemet šalies BVP didės daugiau nei pustrečio procento, o kitąmet ekonomikos plėtra viršys tris procentus. Šis bendras ekonominis paveikslas, pasak jo, atsispindi ir verslo kreditavime. Startuolis Lietuvoje
„Žvelgdami į SVV kreditavimo tendencijas iš savo perspektyvos, matome, kad kreditavimo verslui paklausa auga. Mūsų vidutinė išmokama paskola verslui ūgtelėjo maždaug dešimtadaliu, palyginti su ankstesniais metais. Paskolų portfelyje didžiausią šuolį padarė paslaugų sektorius – paskolų paslaugų įmonėms suma per metus išaugo beveik tris kartus, jų dalis bendrame portfelyje padidėjo nuo 24 proc. iki 38 proc. Tuo tarpu bendras komercinių bankų suteiktų paskolų verslui portfelis per metus padidėjo daugiau nei dešimtadaliu, arba 2 mlrd. eurų, iki 13,5 mlrd. eurų“, – sako jis.
Pasak L. Baškio, „kylančiomis žvaigždėmis“ šiemet galima vadinti saugumo ir gynybos srityje dirbančius verslus. Savo patrauklumą išlaiko ir technologijų įmonės – ypač orientuotos į dirbtinio intelekto pritaikymą, skaitmeninę transformaciją, kibernetinį saugumą bei energijos išteklių efektyvesnį panaudojimą. Vasaros kelionės be streso
Šiemet suaktyvėjo ir statybos, nekilnojamojo turto plėtros įmonės, prekybininkai namų ūkio prekėmis. Tam įtakos, anot L. Baškio, turėjo pastaraisiais metais reikšmingai sumažėjusios pagrindinės palūkanų normos. Tad skolinimui atpigus, o gyventojų pajamoms išaugus, suaktyvėjo visi su būsto rinka susiję verslai.
Reklama
