NT ekspertė: statydami namus, šiandien jau turime galvoti ir apie labai neįprastus gyvenimo aspektus

Namai pirmiausia siejami su saugumu ir komfortu. Vis dėlto, keičiantis gyvenimo būdui, tobulėjant medicinos mokslui bei tankėjant miestams, NT plėtros bendrovės, siekiančios kurti ilgalaikius pastatus, kurie atitiktų gyventojų poreikius ir po dešimtmečio, privalo įvertinti itin netikėtus gyvenimo didmiestyje aspektus, sako NT ekspertė Edita Gudauskienė.

Reklama

„Medikai ir socialinius pokyčius tyrinėjantys mokslininkai jau ne vienerius metus kalba apie tektoninius lūžius mūsų gyvenimo būde, ypatingai sparčiai vykstančius pastaraisiais metais. Išmaniosios technologijos pratina mus vis daugiau laiko praleisti namuose, o pandemija šią tendenciją akseleravo. Atsivėrė laikinas galimybių langas būsto pirkėjams

Tai skatina atsakingus NT plėtotojus permąstyti namų koncepciją ir vaidmenį užtikrinant sveiką ir ilgą gyvenimą“, – sako „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė.

Sveikai gyvensenai būtini atributai, tokie kaip kasdienis judėjimas ir buvimas gamtos apsuptyje, ekspertės teigimu, turi būti perkelti arčiau namų ar idealiu atveju – tiesiai į namus.

„Savo du dangoraižius „Skylum“ Viršuliškėse statėme suprasdami, kad jie namais šimtams šeimų bus dar ne vieną dešimtmetį: rajonas dar tik ėmė vystytis ir augti, centrinei miesto daliai nuolat plečiantis ir tankėjant jo populiarumas tik augs.

Todėl priėmėme gal kiek ir neįprastus, bet visuomenės ateičiai būtinus sprendimus: įrengėme platesnes nei įprasta laiptines, jose sukūrėme patrauklų kosminį interjerą, nes norime, kad šios 21-ą aukštą jungiančios erdvės taptų fizinio aktyvumo vieta. Tikimės, kad vis daugiau „Skylum“ gyventojų rinksis tam ne liftą, o kelionę patogiais laiptais bei taip užsitikrins ilgesnį, sveikesnį gyvenimą“, – teigia E. Gudauskienė. Kainos už šilumą vilniečiams gali skirtis net 7 kartus

Sportuoti kaimynai galės ne tik erdviose laiptinėse: įvairioms veikloms dviejuose dangoraižiuose įrengtos atviros terasos ir antrame, devynioliktame bei dvidešimt pirmame aukštuose. Projekto architektai ir plėtotoja tikisi, kad jos padės gyventi aktyviau ir bendruomeniškiau – neapsiriboti tik virtualiu bendravimu.

„Vertindami kitą psichologų ir sociologų plačiai aptariamą šiuolaikinio gyvenimo atributą – augančią vienatvę bei jos diktuojamas emocines, sveikatos problemas – ir norėdami paskatinti bendruomeniškumą, architektai tarp dviejų dangoraižių suprojektavo pėsčiųjų tiltus, pakrikštytus kaimynų bendrystės tiltais. Jei visuomenė ir toliau judės ta pačia atskirties trajektorija, kaip iki šiol, visi šie sprendimai taps gyvybiškai svarbūs“, – sako „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė.

Pasak ekspertės, erdvės judėjimui ir bendrystei – ne vienintelis mažiau įprastas sprendimas, kuris tampa privalomas naujuose gyvenamuosiuose pastatuose.

„Sveikatai ir emocinei gerovei mums yra būtina gamta. Tai vėlgi nuolat rodo mūsų tyrimai: žmonės nori gyventi šalia gamtos, leisti laiką joje. Ir vis dėlto, keičiantis gyvenimo būdui, vis daugiau žmonių užsidarant savo namų erdvėje, gamta, kaip ir bendruomenė bei sportas, turi pasibelsti į jų duris. Grįžta vieno tipo butų populiarumas

„Skylum“ sprendimą radome apželdindami stogų terasas. Jas želdinti, auginti, prižiūrėti galės ir patys gyventojai, jei tik to norės. Tačiau užtikrinome, kad rečiau savo namų erdvę paliekantys naujakuriai pakilę ant stogo ten rastų ne tik švaresnį orą aukštai virš miesto, tylą bei ramybę ir atsipalaiduoti leidžiančias panoramas, bet ir galimybę pabūti žalumos apsuptyje“, – sako E. Gudauskienė.

Dėmesys aplinkai – jau savaime suprantama

Nors NT rinkoje vis dar gana įprasta kalbėti apie naujų projektų draugiškumą aplinkai, E. Gudauskienės teigimu, turime pamažu įprasti, kad tai – jau savaime suprantama. Nuo Karlsono iki Taylor Swift

„Kitaip jau tiesiog ir nebestatysime. Visi mūsų namai bus energiškai labai efektyvūs ir taupūs, vanduo taps cikliškai naudojamas, o statybos bei eksploatacija į aplinką išskirs minimalų CO2 kiekį. Statydami „Skylum“ ir suprasdami, kad kuriame šiuos pastatus dešimtmečiams, įgyvendinome daugybę tvarių sprendimų, apie kuriuos sunku papasakoti su statybomis nesusidūrusiems žmonėms: jie tapo pirmaisiais gamykloje surinktais dangoraižiais šalyje, pirmiesiems naujakuriams dovanojome nutolusias saulės jėgaines, naudojome itin didelį kiekį statybinių medžiagų sutaupyti leidžiančias stambagabarites plokštes, gaminome itin didelio energinio efektyvumo langus ir pritaikėme daugybę kitų sprendimų, leisiančių čia gyvenantiems žmonėms kuo mažiau teršti aplinką“, – sako NT ekspertė.

Jos teigimu, visa tai – tiesiog privaloma ir turi tapti įprasta kiekviename naujame projekte, o naujakuriai, besirenkantys namus, turėtų jausti, kad draugiškumas aplinkai yra tokia pat savaime suprantama jų savybė kaip ir sienos ar stogas.

„Dabar dėmesys jau turi krypti socialiniams aspektams: statyti turime taip, kad mūsų namuose gyvenantys žmonės būtų skatinami judėti, gyventi sveikai, kvėpuoti švariu oru, būti gamtoje ir kurti bendruomenes. Tai – sudėtinga užduotis, bet namai – pernelyg svarbi mūsų gyvenimo dalis, kad būtų kuriami neatsakingai“, – įsitikinusi E. Gudauskienė.

Partizaninis marketingas