Paskelbta
2 val prieš-
By
Raminta V.
Dirbtinio intelekto sprendimus programuotojams kurianti JAV bendrovė „Factory“ pritraukė 200 mln. JAV dolerių naujame finansavimo etape. Po šio sandorio startuolis įvertintas 5 mlrd. dolerių – daugiau nei tris kartus brangiau nei dar šių metų pavasarį.
„Factory“ pranešė, kad naujame finansavimo etape dalyvavo „Blackstone“, „Khosla Ventures“, „Sequoia Capital“, „Insight Partners“, „Evantic Capital“, „Sound Ventures“, NEA, „Mantis VC“ ir „Clearlake“. Bendrovės teigimu, nuo veiklos pradžios ji jau yra pritraukusi daugiau kaip 400 mln. dolerių kapitalo.
2023 m. įkurta „Factory“ kuria dirbtinio intelekto agentus, vadinamus „Droids“. Jie skirti ne tik pasiūlyti programuotojui atskiras kodo eilutes, bet ir atlikti gerokai platesnes užduotis: analizuoti projektą, planuoti pakeitimus, rašyti kodą, testuoti, atlikti kodo peržiūrą, ruošti dokumentaciją bei padėti spręsti incidentus.
Bendrovė savo ilgalaikę viziją vadina „software factory“ – programinės įrangos fabriku. Tokios sistemos idėja yra sujungti skirtingas programavimo proceso dalis į vieną aplinką, kurioje DI agentai gali veikti nuosekliai ir vis savarankiškiau.
„Factory“ skelbia, kad jos technologijomis naudojasi šimtai tūkstančių programuotojų, o tarp klientų yra tokios bendrovės kaip „Nvidia“, „Adobe“, „Palo Alto Networks“, „T-Mobile“, „Blackstone“ ir „Royal Bank of Canada“.
Dar balandį „Factory“ paskelbė apie 150 mln. dolerių C serijos finansavimo etapą, tuomet bendrovė buvo vertinama maždaug 1,5 mlrd. dolerių. Rugsėjį paskelbtas 5 mlrd. dolerių vertinimas rodo, kaip greitai investuotojai šiuo metu vertina bendroves, kuriančias praktiškai pritaikomus DI agentus verslui.
Naujai pritrauktą kapitalą „Factory“ planuoja naudoti moksliniams tyrimams, produkto plėtrai ir tarptautinei plėtrai.
Vienas svarbiausių bendrovės akcentų – galimybė naudoti skirtingus DI modelius, o ne būti priklausomai nuo vieno modelių tiekėjo. „Factory“ taip pat kuria automatinio modelių parinkimo technologiją, kuri konkrečiai užduočiai gali pasirinkti tinkamesnį modelį pagal kainos, greičio ir rezultatų kokybės santykį.
Programavimas tapo viena sričių, kurioje generatyvinio dirbtinio intelekto nauda verslui matoma greičiausiai. Bendrovės siekia sutrumpinti programinės įrangos kūrimo laiką, automatizuoti rutinines užduotis ir leisti programuotojams daugiau laiko skirti architektūrai bei sudėtingesniems sprendimams.
Todėl konkurencija DI programavimo rinkoje sparčiai didėja. Joje veikia tiek specializuoti startuoliai, tiek didžiosios technologijų bendrovės ir DI laboratorijos.
„Factory“ atvejis kartu parodo platesnę tendenciją: investuotojus vis labiau domina ne vien patys didieji kalbos modeliai, bet ir įmonės, kurios sugeba juos paversti konkrečiais verslo procesus atliekančiais agentais.
Jeigu tokios sistemos taps pakankamai patikimos, ateityje dalis programinės įrangos kūrimo darbų gali būti organizuojama visiškai kitaip – žmogui formuluojant tikslą ir prižiūrint rezultatą, o didelę dalį techninių žingsnių atliekant tarpusavyje bendradarbiaujantiems DI agentams.
„Grab“ nebeužtenka pavežėjimo ir maisto pristatymo – už 1,49 mlrd. dolerių žengia giliau į paskolų verslą
JAV pradėjo veikti DI pagrindu sukurta advokatų kontora – klientams siūlo fiksuotas kainas ir nemokamą analizę
„iFood“ į Braziliją investuos beveik 4,7 mlrd. dolerių ir plečiasi toli už maisto pristatymo ribų
„Google“ pradeda didžiausią savo anglies šalinimo projektą – technologija bus naudojama Brazilijos ryžių laukuose
DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo didžiausias rizikas
Kaip planuoti IT biudžetą, kad verslas nesustotų?
Ekspertas įspėja: kokių duomenų nereikėtų patikėti dirbtiniam intelektui
Nvidia fenomenas: kaip žaidimų vaizdo plokštės pavertė ją AI pasaulio centru?
Dirbtinio intelekto efektyvumo matuoti nebūtina: svarbiausia – pradėti dirbti, tobulinti – eigoje






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Pietų Korėjoje vis daugiau smulkių prekybos ir paslaugų vietų bando išspręsti tą pačią problemą – kaip veikti ilgiau, patirti mažesnes...
Parduotuvė nebūtinai turi būti didelė, joje nebūtinai turi dirbti pardavėjas, o pirkėjui nebūtinai reikia pačiam ieškoti prekių lentynose. Rumunijos startuolio...
Dublino Kimmage rajone atidaryta nauja „SPAR“ parduotuvė nėra įdomi vien tuo, kad tai dar viena prekybos vieta. Kur kas įdomiau...
Pietryčių Azijos technologijų gigantė „Grab“ žengia dar vieną žingsnį nuo pavežėjimo ir maisto pristatymo programėlės link plataus finansinių paslaugų verslo....
Atliekų tvarkymo bendrovė „Energesman“ išplatintame pranešime teigia, kad pagrindinė Vilniaus atliekų krizės priežastis buvo ne jos finansinė padėtis, o pasikeitusi...
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...