Paskelbta
1 metai prieš-
Aštuonių Lietuvoje veikiančių inovacijų klasterių plėtrai skiriamas daugiau nei 3,6 mln. eurų finansavimas. Jis padės įgyvendinti projektus, kurių metu į klasterius planuojama pritraukti 159 naujus užsienio narius, o mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms skirti bent 86,6 mln. eurų. Iš viso Inovacijų agentūra pagal paskelbtą finansavimo kvietimą „InoKlaster“ sulaukė projektų įgyvendinimo planų, kurių bendra prašoma finansavimo suma siekia daugiau kaip 5 mln. eurų.
„Šalies įmones, mokslo ir tyrimų institucijas jungiantys klasteriai yra bene derlingiausia dirva inovacijų kūrimui. Susiburdamos jos gali efektyviau bendradarbiauti, dalintis žiniomis, technologijomis, geriau išnaudoti savo pranašumus ir atrasti daugiau galimybių užsienio rinkose. Todėl Lietuvoje kuriant į aukštos pridėtinės vertės sektorius orientuotą ekonomiką svarbu skatinti klasterių kūrimąsi ir plėtrą. Skiriamas finansavimas prisidės prie šio tikslo“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Bendra teigiamai įvertintų „InoKlaster“ projektų vertė siekia daugiau kaip 7,1 mln. eurų. Iš numatomo skirti 3,6 mln. eurų finansavimo virš 2,2 mln. eurų teks klasterių veikloms Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Daugiau kaip 1,3 mln. eurų planuojama skirti klasterių skatinimo veikloms sostinės regione.
„Finansavimas padės klasteriams stiprinti bendradarbiavimą ir dalinimąsi informacija, užtikrinti efektyvesnę rinkodarą, įtraukti naujas įmones ir organizacijas. 7 projektuose taip pat numatoma organizuoti mokymų programas, seminarus ir konferencijas, kurios padės plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir suteiks naujas tinklaveikos galimybes. Inovacijų klasteriai Lietuvoje turi išties didelį potencialą. Svarbu jį išnaudoti didinant inovacijų ekosistemos integruotumą ir konkurencingumą“, – sako Inovacijų agentūros Mokslo ir inovacijų skyriaus vadovė Inga Lukošiūnaitė.
Po tris į finansavimą pretenduojančius klasterius ketina įgyvendinti projektus naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų bei informacinių ir ryšių technologijų srityse. Du siūlomi finansuoti projektai atitinka sveikatos technologijų ir biotechnologijų prioritetą.
Teigiamai įvertintus projektų įgyvendinimo planus pateikė ir į finansavimą pretenduoja BCCS (angl. Blockchain, Cyber Security and Compliance Solutions) klasteris, kuriantis ir diegiantis individualiai pritaikytus sprendimus fintech ir web 3 industrijoms bei kitoms sritims; į naujų lazerinio mikroapdirbimo sistemų ir sprendimų prototipų kūrimą bei tobulinimą orientuotas klasteris „Toolas“; Baltijos technologijų klasteris, kuris skatina Vakarų Lietuvos regiono ekonominį augimą bei inovacijų plėtrą aktyviai bendradarbiaudamas su vietos įmonėmis ir mokslinių tyrimų institucijomis.
Finansavimą taip pat siūloma skirti Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijai (LAUGEA), kuri vienija su automobilių pramone susijusias Lietuvos įmones bei mokslo atstovus; FTD LT (angl. Food Technologies Digitalisation LT) klasteriui, kurio pagrindinės veiklos kryptys yra projektavimas ir inžinerija, taip pat Nacionaliniam maisto ūkio klasteriui, buriančiam įmones į aukštos pridėtinės vertės tinklą. Teigiamai įvertintas ir pirmaujančio kūrybinių industrijų klasterio „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ projektas.
Kvietimo lėšomis bus finansuojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Į finansavimą galėjo pretenduoti brandūs aukšta pridėtine verte paremti inovacijų klasteriai, veiklą vykdantys ne trumpiau nei 5 metus ir turintys ne mažiau kaip 5 narius, kurie klasterio veikloje taip pat dalyvauja bent 5 metus. Bent 3 klasterio nariai turi vykdyti aukštos pridėtinės vertės sektoriui priskiriamas veiklas.
Priemonė „InoKlaster“ įgyvendinama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Šią savaitę „Vičiūnų grupės“ įmonių atstovai pirmą kartą dalyvauja „Gulfood 2026“– didžiausioje pasaulyje maisto ir gėrimų parodoje, vykstančioje Dubajuje, Jungtiniuose...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...