Paskelbta
6 mėnesiai prieš-
Lietuvoje transporto sektoriaus elektrifikacija vyksta gerokai sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Remiantis atsinaujinančios energijos technologijų bendrovės „GridX“ 2025 m. vasario duomenimis grįsta ataskaita, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 elektromobilio ir 1,03 viešojo įkrovimo stotelės. Tuo metu Estijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 4,4 ir 0,77, o Latvijoje – 3,5 elektromobilio ir 0,62 stotelės tūkstančiui gyventojų.
Akivaizdus skirtumas matyti ir žvelgiant į bendrus skaičius. Remiantis Europos alternatyvių degalų stebėsenos centro (EAFO) 2024 m. paskutiniojo ketvirčio duomenimis, Lietuvoje tuo metu buvo registruota 15 983 grynieji elektromobiliai ir net 2947 viešosios įkrovimo stotelės. Latvijoje – 6270 elektromobilių ir 1157 stotelės, Estijoje atitinkamai – 5743 ir 1051.
Strategiškai svarbi lokacija ir ES paramos įsisavinimas
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis atkreipia dėmesį, kad sparčiai augančią elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje lemia ir palanki geografinė padėtis – šalis yra svarbi tranzito arterija, jungianti Skandinaviją ir Vidurio Europą. Pagrindinės šalies automagistralės priklauso europiniam TEN-T kelių tinklui, kuris Europos Sąjungoje yra prioritetinis. Vadovaujantis Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentu (AFIR), viena iš pagrindinių šio tinklo plėtros nuostatų – įrengti įkrovimo stoteles kas 60 km.
„Vien tik „Enefit“ per pastaruosius metus viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtrai gavo 7,5 mln. eurų Europos Komisijos paramos. Tai leidžia įgyvendinti plataus masto projektus – vien per naujausią plėtros etapą planuojame įrengti itin greito įkrovimo stoteles 50 vietų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Didesnio tinklo siekia ir kiti regiono vystytojai – tai prisideda prie įkrovimo infrastruktūros tankio augimo Lietuvoje“, – sako T. Žilionis. Verslo plėtra Lietuvoje
Itin spartus įkrovimas – investicija į ateitį
Pasak eksperto, „Enefit“ tinklas ypač sparčiai plečiasi Vidurio Europos kryptimi. Nors Estijoje infrastruktūros plėtra pradėta anksčiau, jau 2024 m. įmonės valdomas įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje beveik susilygino su Estija. Plėtrai tęsiantis, Lietuva netrukus taps tinklo lydere regione. Vadovų atlyginimai auga, bet prognozuoja nuosaikesnį tempą
„GridX“ atliktas tyrimas atskleidė, kad viešoji įkrovimo infrastruktūra vis dar labai svarbi – net 32 proc. visų įkrovimo sesijų vyksta būtent čia. Nors dauguma vairuotojų, dėl patogumo, renkasi įkrovimą namuose, itin greito įkrovimo stotelės tampa būtinybe – tiek ilgesnėms kelionėms, tiek kasdieniam mobilumui mieste. Tyrimo duomenimis, dažniausiai tokiose stotelėse įkrovimas trunka 20–30 minučių.
„Norint įtvirtinti Lietuvos lyderystę regione, svarbu toliau plėtoti itin greito įkrovimo tinklą – ypač 240 arba 320 kW galios stoteles, kurių skaičius mūsų tinkle šiemet reikšmingai augs. Tai leidžia gerokai sutrumpinti kelionės laiką elektromobiliais ir patenkinti komercinio transporto poreikius“, – pabrėžia T. Žilionis. Žiemos sezono prognozės
Šiuo metu visą „Enefit“ įkrovimo stotelių tinklą Baltijos šalyse ir Lenkijoje sudaro 610 stotelių. Lietuvoje „Enefit“ įkrovimo stotelių skaičius praėjusiais metais viršijo 200 ir toliau sparčiai auga.
Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?
Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar lietuviai už elektrą moka mažiau nei lenkai?
Kaune – naujos greito elektromobilių įkrovimo stotelės
Ekspertai: skatinant vairuotojus rinktis elektromobilius, tik įkrovimo stotelių nebeužtenka
Kylant elektros kainoms – ekspertų žvilgsnis į rudenį: ko tikėtis ir kas darys didžiausią įtaką
Vilniuje įrengtos dar 4 itin greito elektromobilių įkrovimo stotelės
„Enefit“ tinklas tapo vienu didžiausių regione: daugiau kaip 1500 įkrovimo jungčių
Žolinę švęsite ne namie? Ekspertas atsakė, ką padaryti, kad sąskaita už elektros energiją būtų mažesnė
Elektromobilio įkrovimas per 5 minutes: fantazija ar netolima ateitis?
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...