Paskelbta
10 mėnesių prieš-
Lietuvoje transporto sektoriaus elektrifikacija vyksta gerokai sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Remiantis atsinaujinančios energijos technologijų bendrovės „GridX“ 2025 m. vasario duomenimis grįsta ataskaita, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 elektromobilio ir 1,03 viešojo įkrovimo stotelės. Tuo metu Estijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 4,4 ir 0,77, o Latvijoje – 3,5 elektromobilio ir 0,62 stotelės tūkstančiui gyventojų.
Akivaizdus skirtumas matyti ir žvelgiant į bendrus skaičius. Remiantis Europos alternatyvių degalų stebėsenos centro (EAFO) 2024 m. paskutiniojo ketvirčio duomenimis, Lietuvoje tuo metu buvo registruota 15 983 grynieji elektromobiliai ir net 2947 viešosios įkrovimo stotelės. Latvijoje – 6270 elektromobilių ir 1157 stotelės, Estijoje atitinkamai – 5743 ir 1051.
Strategiškai svarbi lokacija ir ES paramos įsisavinimas
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis atkreipia dėmesį, kad sparčiai augančią elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje lemia ir palanki geografinė padėtis – šalis yra svarbi tranzito arterija, jungianti Skandinaviją ir Vidurio Europą. Pagrindinės šalies automagistralės priklauso europiniam TEN-T kelių tinklui, kuris Europos Sąjungoje yra prioritetinis. Vadovaujantis Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentu (AFIR), viena iš pagrindinių šio tinklo plėtros nuostatų – įrengti įkrovimo stoteles kas 60 km.
„Vien tik „Enefit“ per pastaruosius metus viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtrai gavo 7,5 mln. eurų Europos Komisijos paramos. Tai leidžia įgyvendinti plataus masto projektus – vien per naujausią plėtros etapą planuojame įrengti itin greito įkrovimo stoteles 50 vietų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Didesnio tinklo siekia ir kiti regiono vystytojai – tai prisideda prie įkrovimo infrastruktūros tankio augimo Lietuvoje“, – sako T. Žilionis. Verslo plėtra Lietuvoje
Itin spartus įkrovimas – investicija į ateitį
Pasak eksperto, „Enefit“ tinklas ypač sparčiai plečiasi Vidurio Europos kryptimi. Nors Estijoje infrastruktūros plėtra pradėta anksčiau, jau 2024 m. įmonės valdomas įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje beveik susilygino su Estija. Plėtrai tęsiantis, Lietuva netrukus taps tinklo lydere regione. Vadovų atlyginimai auga, bet prognozuoja nuosaikesnį tempą
„GridX“ atliktas tyrimas atskleidė, kad viešoji įkrovimo infrastruktūra vis dar labai svarbi – net 32 proc. visų įkrovimo sesijų vyksta būtent čia. Nors dauguma vairuotojų, dėl patogumo, renkasi įkrovimą namuose, itin greito įkrovimo stotelės tampa būtinybe – tiek ilgesnėms kelionėms, tiek kasdieniam mobilumui mieste. Tyrimo duomenimis, dažniausiai tokiose stotelėse įkrovimas trunka 20–30 minučių.
„Norint įtvirtinti Lietuvos lyderystę regione, svarbu toliau plėtoti itin greito įkrovimo tinklą – ypač 240 arba 320 kW galios stoteles, kurių skaičius mūsų tinkle šiemet reikšmingai augs. Tai leidžia gerokai sutrumpinti kelionės laiką elektromobiliais ir patenkinti komercinio transporto poreikius“, – pabrėžia T. Žilionis. Žiemos sezono prognozės
Šiuo metu visą „Enefit“ įkrovimo stotelių tinklą Baltijos šalyse ir Lenkijoje sudaro 610 stotelių. Lietuvoje „Enefit“ įkrovimo stotelių skaičius praėjusiais metais viršijo 200 ir toliau sparčiai auga.
„Enefit“: per metus Lietuvoje – 91 nauja elektromobilių įkrovimo stotelė
Kiek kainuoja šventinė nuotaika? Papasakojo, kaip apskaičiuoti galimas elektros išlaidas
Dinamiškoje rinkoje – stabili kaina: už ką mokate įkraudami savo elektromobilį?
Įvardijo 3 faktorius, kurie darys įtaką elektros kainoms gruodį
Palangoje – 5 naujos „Enefit“ elektromobilių įkrovimo stotelės
Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles: pataria, į ką atkreipti dėmesį
Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis
Kava, sveikatos draudimas ir EV įkrovimo stotelė – ar tai gali tapti nauja darbdavio valiuta?
Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...