Paskelbta
2 metai prieš-
Jungtinės Karalystės tyrimų bendrovės „Findexable“ sudarytame pasauliniame „fintech“ reitinge dešimt iš pirmųjų 20-ies vietų užima Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva. Tačiau ar galime didžiuotis šiuo rezultatu? Apie priežastis, trukdančias Europos šalyse sukurti pasaulį užkariaujančius „fintech“ sprendimus, kalbėta Vilniuje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Fintech Day“.
Pasak asociacijos „FinTech Belgium“ vadovės Alessandros Gambrill, Europos Sąjunga yra monstras su tiek galvų, kiek yra šalių narių, todėl apie ją kalbėti kaip apie vieną rinką labai sunku.
„Taip, įstatymų suvienodinimas yra labai smarkiai pažengęs Europos Sąjungoje. Tam, kad tai būtų įgyvendinta, „fintech“ asociacijos glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Parlamentu. Tikrai stengiamasi suvienodinti įstatymus, šioje srityje yra nemažai progreso, tačiau susiduriame su kiekvienos šalies reguliuotojų nuomonėmis“, – sakė A. Gambrill.
Anot jos, reguliuotojų nustatomos taisyklės tikrai kenkia inovacijų plėtra. Pavyzdžiui, vien Belgijoje tam, kad nauja, „fintech“ įmonės išvystyta technologija būtų imta naudoti banke, prireikia dvejų metų procedūrų.
Vis dėlto, „Shift4 Payments Lithuania“ vykdomasis direktorius Tadas Vizgirda atkreipė dėmesį, kad griežtas centrinių bankų reguliavimas turi ir teigiamų aspektų.
„Dauguma rinkos dalyvių žodį „reguliavimas“ priskiria keiksmažodžiui. Tikra tiesa, kad atitikties sutvarkymas atima daug laiko. Tačiau galiausiai reguliavimas labiausiai rūpinasi saugumu ir tai padeda inovuoti. Pavyzdžiui, JAV iki šiol yra daug nusikaltimų, susijusių su kredito kortelių duomenų vagystėmis. Europoje ši problema praktiškai išspręsta ir prie to smarkiai prisidėjo reguliuotojai“, – mano T. Vizgirda.
Į konferenciją iš Danijos atvykęs leidinio „Nordic Fintech Magazine“ bendraįkūrėjas Chris Crespo kalbėjo apie tai, kad Europoje daugelį metų klausiama, kodėl čia vis dar nėra išvystytų super-programėlių (angl. super-apps). Tokios programėlės turi bent kelias skirtingas funkcijas, tarp jų – ir mokėjimo už paslaugas. Šių programėlių pavyzdžiai yra „Grab“ (670 mln. vartotojų) Pietryčių Azijoje ir „Rappi“ Pietų Amerikoje, kuriomis galima užsisakyti maisto ar vaistų pristatymą, išsinuomoti bet kokią transporto priemonę ir gauti visas finansines paslaugas.
„Kodėl Europa negali turėti tokios programėlės, nors vartotojams būtent to ir reikia? Juk priežastis ne ta, kad mes nedarome inovacijų. Priežastis – Europos šalių skirtumai, tarp jų ir iki šiol neišspręsti reguliavimo skirtumai. Tai reiškia, kad skirtingų šalių „tech“ paslaugų vystytojai turi suvienyti jėgas“, – sakė Chris Crespo.
Jo manymu, Europos superprogamėlės kūrėjais greičiausiai nebus „fintech“ technologijų vystytojai. „Šie inovatyvūs produktai dažniausiai atsiranda iš mažmeninės prekybos, pristatymo ar transporto paslaugų sferos. Europoje mes turime to užuomazgų, pavyzdžiui, daug į plėtrą investavę „Wolt“ ir „Bolt“, taip pat „Deliveroo“ iš Jungtinės Karalystės. Krizė gali priversti tokias bendroves galvoti apie paslaugų spektro išplėtimą, tarp jų – ir finansines paslaugas“, – teigia „fintech“ ekspertas.
Jį papildė „Revolut“ direktoriaus pavaduotojas ir valdybos narys Andrius Bičeika, kuris teigė, kad kad 2023-ieji Europoje netaps superprogramėlių proveržio metais, nes tam reikia milijonų klientų, kuriuos pritraukti reikia daug pinigų, o rizikos kapitalo investicijos šiemet bus mažesnės.
Chris Crespo siūlė dar vieną galimybę Lietuvos „fintech“ sektoriui – intensyviau bendradarbiauti su Šiaurės šalimis.
„Baltijos ir Šiaurės šalyse daromos „tech“ inovacijos yra pasaulinio lygio. Užtenka nuvykti į kitus pasaulio regionus, ir ten rasime vyraujantį grynųjų pinigų naudojimą ar itin senus mokėjimo metodus. Aš tikiu, kad apjungę visa, ką esame sukūrę, tikrai galėsime tai panaudoti Centrinėje ar Pietų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose – nes tose šalyse nebereikės išrasti rato, o tik pritaikyti mūsų produktus. Eksportuokime mūsų talentus, protus ir inovacijas – tai naudinga visoms pusėms“, – kvietė Chris Crespo.
Lietuva – fintech lyderė Europoje. Ar tikrai?
Didžiausia Baltijos šalyse „fintech“ konferencija: Vilniuje susitinka finansinių technologijų lyderiai iš 30 pasaulio šalių
Lietuvos „fintech” sektorius 2024 metais pasižymėjo veržliu augimu
„Shift4 Payments Lithuania“ per metus įdarbino 200 žmonių ir dabar ieško dar beveik 50
Vertingiausių 2024 m. Baltijos šalių bendrovių TOP 30 viršūnėje – Lietuvos įmonių trejybė, pasikeitė lyderė
„Shift4 Payments” užims visas naujai statomos „EIKA verslo centro“ jungties patalpas
Greta Ranonytė. Rinkimai praėjo – kas toliau? Finansinių technologijų sektoriaus lūkesčiai naujajai valdžiai
Svarbi partnerystė: „Wolt“ ir „Revolut“ sujungia jėgas
Nauja startuolių ekosistemos apžvalga – su Lietuva siejami jau 9 vienaragiai
Pietų Ispanijos pakrantė, kurioje saulė šviečia daugiau nei 300 dienų per metus – tai ne tik rojaus kampelis atostogoms, bet...
Jensen Huang, „Nvidia“ generalinis direktorius, pardavė 100 000 akcijų už 14,4 mln. USD pagal savo 865 mln. USD vertės akcijų...
Pasaulyje, kuriame skaitmeninis gyvenimas juda braukimų ir paspaudimų greičiu, vienas Bengalūro startuolis orientuojasi į kažką žmogiškesnio: jūsų balsą. Pristatome „Ringg...
„Meta“ investuoja 14,3 mlrd. USD į „Scale AI“, pritraukdama startuolio generalinį direktorių Alexandr Wang, kad šis padėtų bendrovės dirbtinio intelekto...
Naujuoju daugiau nei 120 technologijų sektoriaus bendrovių vienijančios Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininku išrinktas Mantas Katinas, „Wargaming Vilnius“...
Vasara – ne tik atostogų metas, bet ir iššūkių sezonas darbdaviams. Vieni darbuotojai ilsisi, kiti – priima sprendimus keisti darbą....
Įspūdingos Gizos piramidės, dirbtinės palmės formos salos Dubajuje, 828 metrų aukščio „Burj Khalifa“ dangoraižis – tūkstančius metų pasaulis žavisi inžinerijos...
Kad ir kur dirbtumėte – biure ar namuose – darbo stalas dažnai tampa tarsi magnetas, traukiantis popierius, puodelius, laidus, užrašus...
Daugelis esame girdėję patarimų, kaip apsisaugoti nuo įžūlių sukčių ir piktavalių internete, tačiau, nepaisant visų prevencinių priemonių, kibernetinių nusikaltėlių aukų...
Besikeičiantis klimatas ir ilgesni šiltojo sezono laikotarpiai Lietuvoje verčia permąstyti namų komforto standartus. Oro kondicionierius jau nebėra prabangos prekė –...