Edgaras Suchodolskis. Degalų kainos Lietuvoje kelia rimtų klausimų

Praėjus penkiems mėnesiams nuo degalų akcizų padidinimo, tampa vis aiškiau – metas įvertinti, ar šis sprendimas pasiteisino. Nors tikslai buvo deklaruoti aiškiai – mažinti taršą ir didinti biudžeto pajamas – preliminarūs rezultatai kelia abejonių. Degalų kainų pokyčiai Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, rodo ne tik prarandamą konkurencinį pranašumą, bet ir rizikas verslui bei valstybės pajamoms. Ar tikrai akcizų didinimas atnešė tai, ko tikėtasi?

Reklama

Statistika kalba pati už save

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2024 m. sausio–gegužės mėnesiais Lietuva buvo tarp šalių, kur degalai kainavo pigiausiai: benzinas – 6 vietoje ES (1,496 EUR/l), dyzelinas – 9 vietoje (1,537 EUR/l), o suskystintos dujos (LPG) – net 2 vietoje (0,622 EUR/l). Tačiau po akcizų padidinimo situacija pasikeitė. 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu Lietuva smuko: benzinas atsidūrė 7 vietoje (1,454 EUR/l), dyzelinas – 15 vietoje (1,533 EUR/l), o LPG – 8 vietoje (0,781 EUR/l). Verta atkreipti dėmesį, kad šie kainų šuoliai fiksuojami laikotarpiu, kai daugelyje ES šalių degalų kainos dėl išorinių veiksnių – geopolitinių ir ekonominių – buvo linkusios mažėti.

Ekspertai prognozuoja, kad 2025 m. numatytas 200 mln. eurų akcizų surinkimo planas nebus pasiektas.

Ypač jautriai į šiuos pokyčius reaguoja pasienio regionų verslas ir logistika

2024 m. sausio–gegužės mėnesiais degalai Lietuvoje buvo pigesni nei Lenkijoje: benzinas – 1,496 EUR/l Lietuvoje ir 1,512 EUR/l Lenkijoje. Tačiau 2025 m. dėl akcizų pokyčių situacija apsivertė – Lenkijoje benzino kaina buvo 1,434 EUR/l, o Lietuvoje 1,454 EUR/l. Analogiški pokyčiai fiksuoti ir dyzelino bei LPG kainose. Verslui tai aiškus signalas: pasirinkimas, kur pildyti bakus, tampa nebe ekonominis skaičiavimas, o savaime suprantama logika. Vežėjai, kertantys sieną, natūraliai renkasi pigesnius degalus Lenkijoje – kartu su jais ten „iškeliauja“ ir mokesčiai, kurie galėjo likti Lietuvos biudžete. Kelios dešimtys organizacijų ragina valdžią peržiūrėti degalų akcizus

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, Lietuvoje dyzelino pardavimas krito 15 proc. 2025-ieji transporto sektoriuje

Brangesni degalai – ne tik vežėjų problema

Transporto sektorius jau anksčiau įspėjo, kad augant kuro kainoms, neišvengiamai didėja logistikos sąnaudos. Tai reiškia ir augančias prekių bei paslaugų kainas – nuo maisto ir buities prekių iki statybinių medžiagų ar e. prekybos pristatymo. Padidėjusios sąnaudos dažniausiai perkeliamos galutiniam vartotojui, todėl infliacinis spaudimas tampa ne teorine, o praktine rizika. Verslams tai reiškia sudėtingesnį konkuravimą kainomis, o gyventojams – mažėjančią perkamąją galią. Renkamės vidutinio dydžio ir vidutinės kainos visureigį – TOP 5 anot Lietuvos vairuotojų

Reklama

Ar degalų akcizų didinimas iš tiesų atneš ilgalaikės naudos?

Kol kas matome aiškius padarinius: mažėjantį konkurencingumą, mokesčių praradimą ir didėjantį spaudimą kainoms. Tokie sprendimai turi būti vertinami ne tik pagal trumpalaikį biudžeto efektą, bet ir pagal ilgalaikį poveikį šalies verslo aplinkai, gyventojų elgsenai bei regioninei konkurencijai. Jei netolimoje perspektyvoje nesikeis požiūris į mokesčių politikos darną ir pasekmių analizę, rizikuojame prarasti kur kas daugiau nei kelias pozicijas Europos kainų reitinge. Lietuvos verslas ragina greičiau taisyti degalų akcizų klaidas

Edgaras Suchodolskis, degalų kainų palyginimo logistikos verslui startuolio „Unvero“ bendraįkūrėjas

Teisės firmos „Sorainen“ Viešųjų pirkimų praktikai vadovaus Edgaras Markevičius