„Energesman“: Vilnius interesą bendradarbiauti prarado po susitikimų su „Icor“

Atliekų tvarkymo bendrovė „Energesman“ išplatintame pranešime teigia, kad pagrindinė Vilniaus atliekų krizės priežastis buvo ne jos finansinė padėtis, o pasikeitusi Vilniaus miesto savivaldybės pozicija dėl atliekų rinkos dalyvių. Bendrovės teiginiai yra jos pozicija vykstančiame ginče su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru (VAATC) ir savivaldybe.

Reklama

Pasak „Energesman“, pozicija pradėjo keistis pavasarį, kai Vilniaus meras susitiko su „Icor“ akcininku, o savivaldybės darbuotojai pradėjo susirašinėti su koncerno darbuotojais.

Planas – nutraukti sutartis

„Čia kaip santuokoje – meilė baigiasi, kai atsiranda kitas. Esamas partneris tampa blogas ir netinkamas, o noro stengtis dėl santykių nebelieka. Mūsų nuomone, naujasis VAATC vadovas į pareigas atėjo su tikslu jau įgyvendinti paruoštą planą – perimti rūšiavimo gamyklos eksploatavimą ir jos atstatymą“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Apie tai, kad atėjo įgyvendinti pokyčius, VAATC vadovas rašė savo socialiniuose tinkluose.

„Pradėjęs eiti pareigas jis pirmiausia nuvyko į Vilniaus kogeneracinę jėgainę, kurios vadovas viešai pripažįstą iš anksto žinojęs, kad sutartys su mumis bus nutraukiamos“, – sako A. Blazgys.

„Energesman“ taip pat nesutinka su Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko viešai išsakyta pozicija dėl sustabdyto mokėjimo gamyklos atstatymui. Bendrovės teigimu, VAATC atsisakė sumokėti įrangos gamintojams tiesiogiai, nors trišaliai susitarimai iš „Energesman“ pusės buvo pateikti.

„Meras bei jo komanda dabar tiesiog bando pateisinti savo veiksmus, kuriais pablogino situaciją Vilniaus regiono gyventojams – jų atliekos tvarkomos 2–3 kartus brangiau, jas tvarko įmonės, neturinčios tam leidimų, tam nepritaikytose vietose. Tik laiko klausimas, kada šis pabrangimas atsispindės ir gyventojams pateikiamose sąskaitose“, – teigia A. Blazgys.

Sustabdė mokėjimus

Iki VAATC mokėjimų sustabdymo „Energesman“ patyrė apyvartinių lėšų trūkumą, tačiau bendrovė teigia, kad VAATC sprendimas sustabdyti sutartinius mokėjimus situaciją pavertė kritine ir apribojo galimybes tęsti atliekų tvarkymą bei gamyklos atstatymą.

„Energesman“ skaičiavimu, VAATC bendrovei yra skolingas 6,13 mln. Eur.

„Birželio antroje pusėje VAATC sustabdė visus mokėjimus ir iki šiol neatsiskaitė už gegužės, birželio ir liepos mėnesiais suteiktas paslaugas bei gamyklos modernizavimą. Reikia suprasti, kad atėjęs naujas VAATC vadovas negalėjo sustabdyti suplanuotų mokėjimų jau pirmosiomis dienomis – juk juos atlieka atskiras VAATC departamentas. Prireikė šiek tiek laiko, kad mechanizmas būtų sustabdytas – galiausiai tai ir įvyko“, – sako A. Blazgys.

Bendrovė taip pat nesutinka su VAATC vartojamu terminu „avansai“ ir teigia, kad kalbama apie atsiskaitymus už jau suteiktas paslaugas.

Ginčas su Aplinkos apsaugos departamentu

„Energesman“ atmeta Aplinkos apsaugos departamento teiginius dėl gamyklos teritorijoje laikytų mišrių komunalinių atliekų ir tvirtina negavusi oficialaus dokumento, kuris, bendrovės vertinimu, pagrįstų šiuos teiginius.

„Aplinkos apsaugos departamentas, mūsų nuomone, buvo šio neskaidraus plano dalimi. Jų vertinimai yra nepatikimi ir selektyvūs – mus baudžia už tai, kad pastatėme konteinerį už tvoros, nes tai, neva, neatitinka TIPK reikalavimų, tačiau kitos bendrovės laiko atliekas už teritorijos dvidešimt metų, atliekas tvarko išvis be leidimų ir negauna jokių nuobaudų“, – teigia A. Blazgys.

Priešgaisriniai reikalavimai

„Energesman“ teigimu, svarbų vaidmenį istorijoje suvaidino ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, liepą atlikęs neplaninį patikrinimą.

Bendrovė nurodo dar prieš gaisrą kreipusis į VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę dėl papildomo sklypo, kuriame būtų galima sandėliuoti deginimui paruoštas atliekas, tačiau toks sklypas iki vasaros nebuvo suteiktas.

„Ugniagesiai praėjus dviem mėnesiams po gaisro surašė nurodymus, kad visame pastate būtų įrengtos stacionarios gaisro aptikimo ir gesinimo sistemos. Tačiau visi suprantame, kad to padaryti neįmanoma, kol pastatas nėra atstatytas“, – pabrėžia A. Blazgys.

Ginčai persikėlė į teismus

Po 2025 m. balandį įvykusio gaisro VAATC ir „Energesman“ derino gamyklos atstatymo procesus. „Energesman“ teigimu, bendrovė dar birželį ir liepą siūlė per kelias savaites sutvarkyti gamykloje esančias atliekas, jei būtų atsiskaitoma pagal sutartis.

Šiuo metu „Energesman“ skelbia pradėjusi penkias bylas prieš VAATC ir Vilniaus savivaldybę bei kreipusis į prokuratūrą. Iki galutinių teismų sprendimų bendrovė laikosi pozicijos, kad Vilniaus atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys yra galiojančios.

Preliminariais „Energesman“ skaičiavimais, bendrovės patirti nuostoliai gali siekti apie 20 mln. Eur.

Kita ginčo pusė

VAATC savo ruožtu yra viešai nurodęs, kad sprendimus dėl sutarties su „Energesman“ priėmė įvertinęs įrenginių veiklos sutrikimus, didėjantį ir netvarkomą atliekų kiekį bei, centro vertinimu, aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą. VAATC taip pat yra teigęs, kad dalies sąskaitų neapmoka todėl, jog, jo vertinimu, paslaugos nebuvo suteiktos taip, kaip numatyta sutartyje.

Aplinkos apsaugos departamentas rugpjūtį skelbė, kad mišrių komunalinių atliekų tvarkymas Pramonės g. 141 vykdomas pagal Vilniaus miesto ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimus, priimtus po 2025 m. balandžio 27 d. gaisro.

Ginčas tarp „Energesman“, VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybės tebėra nagrinėjamas teisinėmis ir institucinėmis procedūromis.