Paskelbta
9 mėnesiai prieš-
Atliekų perdirbimo ir antrinio panaudojimo apimčių didinimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) ir mūsų šalies tvarumo prioritetų. Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. pagal antrinio žaliavų panaudojimo indeksą pasyvyti ir pralenkti ES vidurkį, todėl dedamos didelės pastangos, kad pasiektume norimus rezultatus. Tikimasi, jog prie to svariai prisidės naujas didelės svarbos tarptautinis ES Regioninio inovacijų slėnio (Circular Innovation Valley – ECIV) projektas, kuriame dalyvauja ir Inovacijų agentūra.
Paspartins perėjimą prie žiedinės ekonomikos
Regioninio inovacijų slėnio projektas yra svarbiausios ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Europos horizontas“ dalis. Kitąmet startuosiantis projektas apjungs beveik dvi dešimtis dalyvių iš devynių Europos šalių – Lietuvos, Ispanijos, Nyderlandų, Švedijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Belgijos, Suomijos ir Škotijos.
„Norint padaryti proveržį žaliojoje transformacijoje, turime glaudžiai bendradarbiauti ir su kitomis valstybėmis. Šiame projekte į žiedinės ekonomikos inovacijų vystymą bendrai bus investuota 27 mln. eurų, o Lietuvos įmonėms tikimasi skirti 2 mln. eurų investicijų. Tai paspartins pažangių žaliųjų technologijų ir žiedinės ekonomikos augimui reikalingų sprendimų kūrimą bei atvers naujas galimybes mūsų šalies verslui“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Šiuo metu Lietuvos antrinio žaliavų panaudojimo indeksas siekia 4 proc., o ES vidurkis yra beveik 13 proc. Mūsų šalies ekonomika – stipriai priklausoma nuo žaliavoms imlios apdirbamosios gamybos, kuriai tenka maždaug penktadalis Lietuvos BVP, todėl spartesnis žiedinės ekonomikos vystymas Lietuvai yra labai svarbus.
„Nors pažangios gamybos įmonių, įgyvendinančių žiediškumu grįstus sprendimus, pamažu daugėja, tačiau turime aktyviau skatinti transformaciją visoje ekosistemoje. Todėl galimybė būti tarptautinio Regioninio inovacijų slėnio projekto dalimi mūsų šaliai yra labai reikšminga“, – sako Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ grupės vadovė Teresė Škutaitė.
Daugiau galimybių žaliųjų inovacijų kūrėjams
Regioninio inovacijų slėnio projektu siekiama sukurti stiprią žiedinės ekonomikos inovacijų ekosistemą, kuri padėtų konsorciume dalyvaujančios šalims pereiti prie antriniu atliekų panaudojimu grįstos pramonės. Projekto investicijos yra skirtos technologinių inovacijų, įgalinančių tokią transformaciją, vystymui. Iš viso Lietuvai skirtomis projekto investicijomis galės būti finansuojama iki 35 inovatyvių žiedinės ekonomikos projektų.
„Be tiesioginių investicijų į žiedinei ekonomikai reikalingų sprendimų vystymą, Regioninio inovacijų slėnio projektas taip pat yra platforma tarpregioniniam bendradarbiavimui ir politikos žiedinės ekonomikos srityje formavimui. Šie aspektai Lietuvos verslui yra labai svarbūs, nes atveria daugiau galimybių dalintis patirtimi ir kompetencijomis su didžiausios žiedinės ekonomikos ekosistemos Europoje inovatoriais, megzti bendradarbiavimą su užsienio šalių partneriais ir turėti didesnę įtaką žiedinės ekonomikos klausimais ES darbotvarkėje. Inovacijų agentūra šiose srityse atliks tarpininkės funkciją ir teiks šalies įmonėms visas reikiamas konsultacijas, bendradarbiaudama su Europos Komisija ir partneriais rengs aktualius seminarus, analizes ir teiks šalies pramonės poziciją atitinkančias rekomendacijas ES teisės aktų rengėjams“, – sako T. Škutaitė.
Svarbu išnaudoti esamą potencialą
Projekto finansavimo kvietimus planuojama skelbti nuo 2027 metų. Iki tol bus vykdomi pasiruošiamieji darbai, į ekosistemos formavimą ir komunikaciją nukreiptos veiklos. Finansavimu galės pasinaudoti inovatyvius sprendimus gamybai vystančios įmonės ir startuoliai, galintys prisidėti prie žiedinės ekonomikos tikslų.
„Lietuva žiedinės ekonomikos srityje jau turi sėkmės pavyzdžių. Demonstruojame visai gerus plastiko perdirbimo rodiklius, o prie to prisideda ir efektyvi depozito už tarą sistema, į kurią, kaip gerąją praktiką, žvelgia ne viena Europos šalis. Norint šią sėkmę atkartoti ir kitose gamybos bei žaliavų grandinėse, reikia skatinti pramonės įmonių bendradarbiavimą bei inovacijų vystymą ir diegimą. Švietimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Žiedinės ekonomikos vystymui svarbus suvokimas, kad tai, kas vienam sektoriaus dalyviui yra atlieka, kitam gali būti žaliava. Šis supratimas yra pagrindas reikiamos infrastruktūros ir technologijų plėtojimui, o pažangius sprendimus galinčių kurti inovatyvių įmonių ir startuolių tikrai turime“, – pažymi T. Škutaitė.
Siekiant padėti Lietuvos verslams prisitaikyti prie reguliacinių pokyčių žaliosios transformacijos srityje ir išnaudoti atsiveriančias naujas finansavimo bei kitas galimybes, šiemet Inovacijų agentūroje buvo įsteigtas „GreenTech Hub“ padalinys. Jo komanda įmonėms teikia nemokamas konsultacijas ir įgyvendina priemones, skatinančias žaliųjų inovacijų plėtrą. „GreenTech Hub“ koordinuos ir Lietuvos dalyvavimą Regioninio inovacijų slėnio projekte, kuris vyks 5 metus.
Vienkartinis plastikas – ilgalaikės pasekmės: kur slypi tikroji problema?
Ateities keliai ir infrastruktūra: kaip judėsime tvarumo link?
Ateities miestai: kokios medžiagos ir technologijos juos pavers realybe?
Neįtikėtina inovacija: Lietuva atrado būdą kurti statybines medžiagas iš atliekų
Ultragarso technologijos iš Lietuvos sparčiai plinta pasaulyje: nuo idėjos iki pramoninio pritaikymo.
Lietuvos pramonė per 4 metus švariosioms technologijoms pritraukė 376 mln. eurų investicijų
Esame pirmojo CO2 surinkimo projekto Baltijos šalyse dalimi: mažinsime pramonės taršą Europoje
Inovacijos maiste: ekspertai dalinasi, ką valgysime ateityje
Lietuviai sukūrė sprendimą klimato kaitai ir triukšmo taršai: tokia technologija – vienintelė pasaulyje
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visi verslai, kurie savo veikloje privalo naudoti kasos aparatus, turi teikti kvitų duomenis į...
Svarstant apie naujo būsto įsigijimą, gyventojai dažnai daug dėmesio skiria būsto plotui, kainai ar vaizdui pro langą, tačiau pamiršta vieną...
Automobilių sporto mėgėjams ir lenktynininkams atėjęs pavasaris žymi naujo sezono pradžią. Norinčių varžytis populiarumo viršūnėje Lietuvoje karaliaujančiame „drifte“ netrūksta, tačiau,...
„Citadele“ banko inicijuota Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidžia, kad Lietuvoje gyventojai labiausiai nerimauja dėl geopolitinės įtampos (56 proc.) ir augančių...
Telefoniniai sukčiai, prisidengdami institucijomis ar paslaugų tiekėjais, ir toliau vilioja pinigus iš gyventojų. Ekspertas atskleidžia, koks pagrindinis signalas, kad skambina...
Daugelis esame pratę saugoti savo pinigus nuo sukčių internete, tačiau ne kiekvienas susimąstome, kad apsaugos nuo apgavikų reikia ir mūsų...