Verslas
Juodoji išpardavimų savaitė: dauguma žadėjo nieko nepirkti, bet išleido trečdaliu daugiau nei pernai
Per Juodojo penktadienio išpardavimų savaitę visose Baltijos šalyse gyventojai internetinėse parduotuvėse išleido beveik trečdaliu (30 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau augimo tempai ir pirkėjų elgsena skirtingose šalyse išsiskyrė, rodo „Citadele“ banko klientų atsiskaitymai internete. Ryškiausią proveržį šiemet demonstravo Latvija, antroje vietoje liko Lietuva, trečioje – Estija.
Reklama
Žadėję nieko nepirkti, išleido daugiau nei pernai
Prieš Juodąjį penktadienį „Citadele“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė išskirtinį lietuvių santūrumą – net 59 proc. respondentų teigė, kad per išpardavimus neketina išleisti nė euro, o dauguma planuojančių pirkti ketino apsiriboti mažomis sumomis.
Latvijoje ir Estijoje tendencijos panašios, tik šių šalių gyventojai į didžiuosius išpardavimus žvelgė dar atsargiau: atitinkamai 70 proc. latvių ir 67 proc. estų nurodė, jog per Juodojo penktadienio išpardavimus neketina nieko pirkti.
Tačiau faktiniai duomenys parodė visai kitokį paveikslą: banko klientai, apsipirkdami Lietuvos, Latvijos ir Estijos el. parduotuvėse, per didžiųjų išpardavimų savaitę (lapkričio 24–30 d.) šiemet išleido trečdaliu (30 proc.) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Juodojo penktadienio savaitė dar kartą parodė, kad Baltijos šalių vartotojai greitai reaguoja į prekybininkų pasiūlymus ir aktyviai jų ieško. Nors gyventojų nuostatos prieš didžiuosius metų išpardavimus atrodė itin atsargios, faktiniai duomenys atskleidžia, kad dalis gyventojų vis dar lengvai pasiduoda impulsyviam pirkimui, kai rinkoje pasirodo patrauklios kainos ir momentiniai pasiūlymai“, – sako „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška.
Juodasis penktadienis virsta juoduoju lapkričiu
Lietuvos klientų išlaidos el. parduotuvėse per metus paaugo dešimtadaliu (11 proc.). Nors apsipirkimų skaičius šioje šalyje per metus šoktelėjo net 51 proc., tačiau vidutinė apsipirkimo suma sumažėjo ketvirtadaliu (26 proc.).
Reklama
„Tokią tendenciją lemia bendra ekonominė situacija Lietuvoje: šalies ekonomika ir toliau auga, o vartotojų lūkesčiai išlieka aukštame lygyje – gyventojų noras leisti pinigus stambiems pirkiniams yra didžiausias per 10 metų. Kita vertus, pastaraisiais mėnesiais pastebimas atlyginimų augimo lėtėjimas, sudėtingesnė padėtis pramonėje, daugiau neapibrėžtumo darbo rinkoje. Visa tai galėjo nulemti vidutinės apsipirkimo sumos nuosmukį – nors gyventojai pinigus leido aktyviai, tačiau panašu, kad buvo kiek išrankesni nei pernai, o dalis jų buvo linkę pataupyti“, – komentuoja R. Čereška.
Remiantis „Citadele“ duomenimis, per visą lapkritį banko klientai Lietuvos internetinėse parduotuvėse išleido penktadaliu daugiau nei spalį ir šio mėnesio išlaidos net 38 proc. viršija metų vidurkį.
„Šie skaičiai patvirtina, kad išpardavimai tampa viso mėnesio reiškiniu – pirkėjai nebesusitelkia į vieną savaitę ar dieną, o stebi kainas, lygina pasiūlymus ir planuoja pirkinius“, – sako banko ekspertas. Lietuviai išleidžia daugiau nei pernai
Latvija – išpardavimų savaitės čempionė
Latvijoje per Juodojo penktadienio savaitę „Citadele“ banko klientai internete išleido net 61 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pirkimų skaičius augo 44 proc., o vidutinė vieno apsipirkimo suma – 12 proc.
„Latvijos ekonomika šiuo metu demonstruoja pagreitį, kurį nulemia ir vidaus vartojimas. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. lapkritį Latvijos vartotojų optimizmas pasiekė ketverių metų aukštumas, o optimizmo augimą paskatino pagerėjusi latvių nuomonė apie finansus ir ekonomikos perspektyvas bei išaugęs noras leisti pinigus stambiems pirkiniams. Kitaip tariant, vartotojai jaučiasi tvirčiau ir tai atsispindi jų sprendimuose“, – aiškina R. Čereška. Vilniečiai išleido 23,6 mln. eurų oro šildymui
Estija: iš recesijos – į atsargų atsigavimą
Kitokios tendencijos pastebimos Estijoje, kur atsiskaitymų internetu išlaidos per metus augo vos 1,1 proc., vidutinė vieno apsipirkimo suma padidėjo 5 proc., o pirkimų skaičius sumažėjo beveik 4 proc. Anot banko eksperto, šis rezultatas taip pat atliepia Estijos ekonomikos ciklą, kai neseniai recesiją išgyvenusi šalies ekonomika dar tik žengia atsigavimo keliu.
„Kita vertus, išankstiniai ekonomikos rodikliai pastaruoju metu akivaizdžiai gerėja, o atsigavimo ženklų matome ir vidaus vartojimo rinkoje: Estijos statistikos departamento duomenys rodo, kad spalį Estijos mažmeninės prekybos apimtys šoktelėjo į aukščiausią lygį nuo 2023 m. vasaros. Taigi šalies ekonomika neutralią pavarą keičia pirmu bėgiu ir vis labiau įsibėgėja, net jei vartojimas čia atsargesnis nei Latvijoje ar Lietuvoje“, – pastebi banko plėtros vadovas.
Po emocijos – racionalus persigalvojimas
Kartu su augančiais pirkimais fiksuojamas ir didėjantis pirkinių grąžinimų skaičius – paskutinę lapkričio savaitę jis buvo apie 1,6 karto didesnis nei įprastas metų vidurkis. Nuo apsaugos nuo sukčių iki geriausių pasiūlymų
„Tai galima sieti su tuo, kad gyventojų finansinės nuotaikos šiuo metu išlieka palankios – ekonomika auga, mažmeninės prekybos apimtys didėja, todėl dalis vartotojų leidžia sau impulsyvesnius pirkinius. Vis dėlto, vėliau, įvertinę realų poreikį, žmonės aktyviai peržiūri savo išlaidas ir dalies nereikalingų pirkinių atsisako. Tai rodo, kad esant aukštam kainų lygiui gyventojai nepraranda finansinio racionalumo“, – aiškina „Citadele“ ekspertas.
Reklama
