Lietuvos darbo rinka – tarp sparčiausiai augančių ES: kas šaliai padeda konkuruoti su grandais?

Naujausia Europos Komisijos parengta Europos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) metinė ataskaita rodo, kad Lietuvos SVV darbo rinka fiksuoja vieną didžiausių augimų Europoje. Lyginant su kitomis ES šalimis, pagal užimtumo rodiklius Lietuva lenkia tokias šalis kaip Prancūzija, Italija. Taip pat Lietuva lenkia kaimynus ir Skandinavijos šalis. Toks rezultatas rodo gebėjimą pritraukti bei išlaikyti darbo jėgą įvairiuose ekonomikos sektoriuose, ateityje prisikviesti užsienio talentų. Tačiau tam reikia pasiruošti.

Reklama

Lietuvos SVV įmonėse praėjusiais metais dirbo apie 72 proc. visų dirbančiųjų. Per pastaruosius metus SVV sektorius fiksavo stabilų užimtumo augimą. Skaičiuojama, kad per pusmetį šie verslai pritraukia po maždaug 2-4 proc. naujų darbuotojų.

Vieni lyderių pagal įdarbinimą

„Europos SVV ataskaita rodo, kad įdarbinimas SVV pernai Lietuvoje siekė net 4 proc. Tai yra trečias rezultatas tarp visų ES šalių. Šių metų pirmąjį pusmetį įdarbinimas išaugo 2,1 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pavyzdžiui, Latvijos ir Estijos darbo rinkos pirmąjį šių metų pusmetį augo atitinkamai 1,6 proc. ir 1,8 proc.”, – teigia „European Merchant Bank” vykdomasis direktorius ir valdybos narys Sarp Demiray.

Banko vadovas priduria, Lietuvos darbo rinkoje augimas ypač pastebimas technologijų, sveikatos apsaugos, ir paslaugų sektoriuose. Tuo metu technologijų sektorius fiksavo rekordinį 4,5 proc. augimą, o sveikatos apsaugos sektorius išaugo beveik 4 proc. Paslaugų sektorius, įskaitant viešbučius ir restoranus, augo 3,2 proc. Tai reiškia, kad ateityje įmonės ne tik plės savo produktų asortimentą, tačiau augs ir specialistų poreikis. Visa tai gali atsispindėti naujų įmonių steigime.

Per pastaruosius metus Lietuvoje įsteigta apie 20 tūkst. naujų įmonių. Didžioji dauguma tokių įmonių – mažos arba labai mažos. Pagal naujų įmonių steigimo kiekį, Lietuva taipogi lyderiauja ES.

Lietuvoje praėjusiais metais fiksuotas ir vienas teigiamiausių ES naujų įmonių ir bankrotų santykis. Tai reiškia, kad dauguma įmonių rado kelius iš ekonominio sąstingio laikotarpio ir turėjo galimybių plėstis, taip pasiūlydami ne tik papildomas paslaugas, bet ir sukurdamos naujų darbo vietų.

Kokių specialistų trūksta?

„Pagal Eurostat duomenis, Lietuva yra tarp lyderių ES pagal įsidarbinimo augimą IT sektoriuje. Šis augimas yra sąlygotas investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą ir technologijų parkų kūrimą. Taip pat prisideda ir lengvatos čia atvykstantiems užsienio talentams.

Su įdarbinimo augimu IT srityje galima sieti ir finansų sektorių, kuris demonstruoja atsigavimo ženklus. Nors Lietuvos ekonomika šiemet kiek susitraukė, tačiau kitąmet prognozuojamas maždaug 2,5 proc. augimas, kuris turėtų teigiamai paveikti ir darbo rinką finansų sektoriuje”, – sako S. Demiray.

Nenuostabu, kad finansų sektoriuje paklausiausi bus specialistai, kurie turi patirties finansų technologijų srityje. Jau ir šiuo metu didžiausia paklausa yra IT ir duomenų analitikų, kibernetinio saugumo specialistų bei finansinių technologijų ekspertų. Tad augant sektoriui, tikėtina, kad augs ir specialistų poreikis, ypač turint galvoje, kad sektorius toliau juda skaitmenizacijos link. Be to, atsigaunant bendrai ekonomikai, gali augti poreikis ir tokių kaip finansų analitikai ir investicijų valdytojai.

Sveikatos apsaugos sektoriuje Lietuva taip pat lenkia vidutinį ES augimą. Taip yra dėl didesnių viešųjų investicijų į sveikatos apsaugos infrastruktūrą ir kvalifikuotų specialistų parengimą.

Todėl nėra keista, kad šiuo metu labiausiai ieškomi darbuotojai yra IT specialistai, sveikatos priežiūros darbuotojai, ir aptarnavimo srities darbuotojai. IT sektorius ypač reikalauja programinės įrangos kūrėjų ir duomenų analitikų. Sveikatos apsaugos sektoriuje didžiausia paklausa yra slaugytojams ir gydytojams, o paslaugų sektoriuje dažniausiai ieškoma virėjų, padavėjų, ir viešbučių administratorių.
Pagalba verslams

Pasak „EMBank” vadovo, SVV potencialią padeda išnaudoti ir valstybės sprendimai. Vyriausybė teikia verslams finansinę paramą, mokestines lengvatas, teikia konsultacijas, skatina ir remia tam tikrų specialybių sukūrimą ir jų populiarinimą.

Tačiau ant laurų užmigti neleidžia Lietuvos demografija. Kai kurių sričių specialistai jau yra ilgamečiai darbuotojai ir jų netolimoje ateityje tiesiog nebūtų kam pakeisti. Verslai turėtų į tai atkreipti papildomą dėmesį ir iš anksto numatyti galimą pamainą.

Tai reiškia, kad ilgainiui gali atsirasti skirtingas verslo plėtros suvokimas. Kodėl taip gali nutikti? Technologijos vystosi žaibo greičiu, kuriamos naujos programinės įrangos, kurios ateityje palengvins tam tikrus veiksmus, o gal net ir pakeis fizinį žmogaus darbą. Ne paslaptis, kad tobulėjant technologijoms, jas prisijaukinti turi ir žmogus. Ir jei žmogui ir nepavyksta prisijaukinti technologijų, tai jis bent jau turi suprasti, kuo tos technologijos gali būti naudingos verslui.

Panaši situacija ir su finansavimu. Šiuo metu plėtra nėra įsivaizduojama tik kaip papildomo padalinio atidarymas užsienio šalyje. Šiai dienai plėtros sąvoka kur kas platesnė. Tai gali apimti ir investicijas į atsinaujinančius išteklius, įrenginių modernizaciją, netgi kvalifikacijos kėlimo mokymus darbuotojams, kad šie būtų viename žingsnyje su technologijomis.

S. Demiray atkreipia dėmesį, kad jei kas prieš 20 metų būtų sakęs, kad atsiskaitydami už prekes galėsime tik priliesti telefoną prie terminalo, veikiausiai tokį žmogų būtų palaikę visišku oportunistu. Tačiau šiai dienai tai realybė. Ir kas svarbiausia, dabar finansų technologijos tobulėja ne metais, o mėnesiais ar net savaitėmis. Moderniam bankui svarbu būti ne tik patikimu finansų partneriu, bet ir pasiūlyti greitus, šiuolaikiškus sprendimus. Nesvarbu, ar tai būtų paslauga ar technologinis sprendimas. Visa tai turi būti įgyvendinta greitai ir šiai dienai greitis koreliuoja su patikimumu.

Prognozuojamas augimas

Pirmasis 2024 m. pusmetis parodė, kad stabilus ekonomikos augimas ir investicijos į pagrindinius sektorius suteikia teigiamas perspektyvas ateičiai. Panašu, kad technologijų ir sveikatos apsaugos sektoriai ir toliau bus pagrindiniai darbo rinkos augimo varikliai. Paslaugų sektorius taip pat turėtų išlaikyti augimo tendenciją, skatinant turistų ir verslo kelionių skaičiaus didėjimą. Tačiau tai nereiškia, kad kiti sektoriai turi nuleisti rankas.

„Pagal Europos SVV metinę ataskaitą dar šiemet Lietuva turėtų patekti tarp 5 šalių, kurių SVV veiklos rodikliai fiksuos didžiausią augimą. Lietuvai prognozuojamas 4,4 proc. augimas, kai tuo metu ES vidurkis turėtų siekti apie 2,2 proc. augimą. Tuo metu įdarbinimo srityje Lietuva taip pat turėtų būti tarp lyderių. Prognozuojamas 3 proc. naujų darbuotojų pritraukimo rodiklis. Toks rezultatas padėtų įsitvirtinti 4-oje vietoje”, – tvirtina Sarp Demiray.