Paskelbta
1 metai prieš-
Gegužės 17 d. Inovacijų agentūros organizuotame renginyje skirtingų sričių mokslo ir verslo atstovų konsorciumai pristatė, kaip įgyvendins misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas. Jos efektyviai prisidės prie visuomenei opių onkologinių ir paveldimų ligų gydymo, klimato kaitos bei šalies kibernetinio atsparumo problemų sprendimo. Bendra visų trijų projektų vertė siekia 94,612 mln. Eurų.
Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto suburti konsorciumai suvienys mokslo žinias ir ilgametę patirtį turinčius verslo atstovus su tikslu ne tik rasti inovatyvius, moksliniais tyrimais grįstus sprendimus, bet ir užtikrinti sklandų jų komercializavimą.
Projekto metu įkurti kompetencijų centrai sustiprins visą šalies inovacijų ekosistemą ir paskatins Lietuvos transformaciją į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen pabrėžia, kad toks veikimo modelis yra naujas pažangos etapas, kuris padidins Lietuvos konkurencingumą: „Mokslo ir verslo tandemas atveria naujas galimybes įgalinti mokslo žinias. Stipriausi konsorciumai įgyvendins didelio masto projektus: bus įkurti 3 kompetencijų centrai, įgyvendinta daugiau kaip 20 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų, sukurta apie 30 unikalių produktų bei įkurtos 22 atžalinės įmonės. Tai neabejotinas postūmis link inovatyvios, progresyvios ir tvaresnės ekonomikos kūrimo“, – teigė Neringa Morozaitė-Rasmussen.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Justo Nugaro teigimu, misijomis grįstos programos išsiskiria rezultatų ilgaamžiškumu: „Tai kompleksinės programos, kurios neapsiribos baigtiniais rezultatais. Projektų metu sukurta infrastruktūra ir kompetencijų plėtimo galimybės suteiks galimybę ir toliau vystyti reikšmingus tyrimus onkologinių, paveldimų ligų gydymo, klimato kaitos ir kibernetinio saugumo srityse. O įsteigti kompetencijų centrai ateityje padės pritraukti dar daugiau talentų, kurie sieks inovatyvių sprendimų visuomenei itin svarbiose srityse“, – pabrėžė viceministras.
Misijų įgyvendinimo planuose – nauji kompetencijų centrai, unikalūs produktai, moksliniai tyrimai
Misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos yra suskirstytos į 3 temas. Kiekvienos iš jų įgyvendinimui buvo atrinkta po vieną konsorciumą.
Ties inovacijų sveikatai tema dirbs Vilniaus universiteto suburtas konsorciumas. Jis planuoja įkurti transliacinį genų technologijos centrą. Tokio centro įkūrimas padės paspartinti technologijų perkėlimą į sveikatos priežiūros veiklas tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Šiame centre įgyvendinami projektai prisidės prie onkologinių ir paveldimų ligų gydymo. Numatoma bendra projekto vertė – 32,9 mln. eurų.
Saugios ir įtraukios e. visuomenės sferoje programą įgyvendins Kauno Technologijos universiteto konsorciumas. Jis vystys projektą, susijusį su skaitmenine gynyba, skirtą visuomenės saugumui ir atsparumui stiprinti. Planuojama įsteigti informacinių ir ryšių technologijų kompetencijų centrą. Projektui skiriama 24,07 mln. eurų.
Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos misijos įgyvendinimu rūpinsis Vilniaus Gedimino technikos universiteto vadovaujamas konsorciumas. Jis numato kurti technologinių universitetų ir įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekosistema pagrįstas išmaniąsias, klimatui neutralias gamybos technologijas ir medžiagas. Šio konsorciumo veiklos bus orientuotos į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo technologijų vystymą, tvarių sprendimų statybų sektoriuje kūrimą, nuotekų valymo procesų tobulinimą bei kitų aplinkosaugos problemų sprendimą. Tam planuojama skirti 31,5 mln. eurų.
Projektų įgyvendinimui – 89,310 mln. eurų finansavimas
Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programas inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Inovacijų agentūra pasirašė sutartis su konsorciumais dėl bendradarbiavimo įgyvendinant programų projektus.
Prie veiklų įgyvendinimo reikšmingai prisidės projektams skiriamas 89,310 mln. eurų finansavimas. 77,677 mln. eurų bus skiriama iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų, 11,633 mln. eurų – iš LR biudžeto.
Projektuose numatytos veiklos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. balandžio mėnesio.
Informacija apie konsorciumų narius
Inovacijos sveikatai tema projektą įgyvendins konsorciumas, kurį sudaro 8 nariai: Vilniaus universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras, VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“, UAB „Femtika“, UAB „Droplet Genomics“, UAB „Caszyme“, UAB „Biomapas“, UAB „Vugene“.
Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos tema projektą įgyvendins konsorciumas, sudarytas iš 14 narių: „Vilnius Tech“, KTU, UAB „SG dujos Auto“, UAB „Arginta“, , UAB „3D Creative“, UAB „Ekobazė“, UAB „Provectus redivivus“, AB „Kelių priežiūra“, UAB „Soli Tek R&D“, UAB „Nanoversa“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, Kauno mokslo ir technologijų parko, Lietuvos inovacijų centro.
Saugios ir įtraukios e. visuomenės tema projektą įgyvendins konsorciumas, kurį sudaro 12 narių: KTU, „Vilnius Tech“, Mykolo Romerio universitetas, UAB „Devslate Group“, UAB „Elsis PRO“, UAB „Transcendent Group Baltics“, UAB „Getweb“, UAB „Acrux cyber services“, UAB „NRD CS“ (NRD Cyber Security), VšĮ „Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų, tyrimų ir švietimo centras“, asociacija „Infobalt“, VšĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“.
„Vilnius Space Days“ didins tarptautinį bendradarbiavimą kosmoso srityje: tarp renginio svečių – OHB SE koncerno atstovai
Lietuvos moksleiviams – unikali galimybė dalyvauti kosmoso technologijų konkurse „CanSat“
Paskelbtas Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų kelrodis: ekspertai indikavo, ko reikia proveržiui
5 startuoliams naudingos įžvalgos iš tarptautinio renginio „Web Summit“
Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sudaro 99,8 % visų įmonių, jame dirba beveik 72 % visų šalies darbuotojų ir...
Nuo šiol elektromobilių vairuotojai bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo stotelėse gali dar patogiau atsiskaityti už paslaugas – naudojantis įprastomis banko...
Nuskaityti, bet nekaupti – būtent tokiu principu veikia dirbtiniu intelektu paremta technologija savitarnos kasoms, kuri nuskaito pirkėjo amžių. Julius Stulpinas,...
Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau vos trečdaliui verslų vadovauja moterys, o startuolius jos kuria dar rečiau – Inovacijų...
Kaune vykusi „Demo day”, skirta Tech-Park Kaunas vykdomų preakceleravimo programų dalyviams, tapo išbandymu perspektyviems jaunojo verslo kūrėjams. Medicinos ir skaitmeninių...
Daugelis esame girdėję patarimų, kaip apsisaugoti nuo įžūlių sukčių ir piktavalių internete, tačiau, nepaisant visų prevencinių priemonių, kibernetinių nusikaltėlių aukų...
Besikeičiantis klimatas ir ilgesni šiltojo sezono laikotarpiai Lietuvoje verčia permąstyti namų komforto standartus. Oro kondicionierius jau nebėra prabangos prekė –...
Vasara Lietuvoje neatsiejama nuo koncertų, šokių po atviru dangumi ir muzikos festivalių, pritraukiančių tūkstančius lankytojų. Tačiau už pakilios nuotaikos slypi...
Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad...
Kaip jaučiamės darbe? Ką reiškia sveika savivertė, ir kodėl daugelis žmonių, atrodydami sėkmingi, iš tiesų kenčia tyliai? Naujausioje tinklalaidės „Emocinis...