Mokslo ir verslo bendradarbiavimas: inovatyvi betono technologija atveria naujų galimybių infrastruktūros statybų sektoriuje

Mokslininkai pastaraisiais metais itin aktyviai prisideda prie modernių statybinių medžiagų kūrimo, kurios dažnai atveria naujų, dar iki tol nematytų galimybių, nes būna lengvesnės, tvirtesnės ir tvaresnės už tradicines. Ši mokslo pažanga ne tik gali pasiūlyti moderniomis savybėmis pasižyminčių statybinių medžiagų, bet ir padeda sukurti naujas, kasdienybėje pritaikomas technologijas. Viena tokių Lietuvoje sukurtų inovacijų – voluojamo betono technologija, kuri, pasak ekspertų, keičia ne tik statybų sektorių ir jo apimtis, bet ir didina konkurencinį pranašumą.

Reklama

Naujas technologijas statybose pastaraisiais metais itin paskatino ne tik padidėję statybų mastai, bet ir prasidėję geopolitiniai pokyčiai. Dėl to Lietuvoje daugiau dėmesio ir lėšų skiriama gynybos stiprinimui, todėl daugėja strateginės reikšmės infrastruktūros projektų užsakymų. Per pastaruosius metus pradėtas ne vienas projektas, kuris prisideda prie karinio mobilumo gerinimo. Pavyzdžiui, tik rekonstruotas strateginės reikšmės rajoninio kelio Pabradė–Meškerinė ruožas šalia Pabradės poligono, taip pat rekonstruojamas krašto kelias Pirčiupiai–Jašiūnai šalia Rūdininkų karinio poligono. Vyksta ir infrastruktūros jungčių su Lenkija gerinimas bei kiti strateginės infrastruktūros kūrimo darbai.

Karinio mobilumo projektuose – inovacijų poreikis

Karinio mobilumo projektai dėl savo išskirtinumo, apimčių ir svarbos gali tapti dideliu iššūkiu projektų vykdytojams. Kaip teigia vienos didžiausių Lietuvoje statybų ir infrastruktūros bendrovės HISK infrastruktūros projektų vadovas Nerijus Maskoliūnas, karinės infrastruktūros kūrimas reikalauja aukščiausių projekto vykdytojų kompetencijų, verslo ir mokslo bendradarbiavimo, moderniausių technologinių sprendimų ir drąsos naujovėms.

„Šiuo metu Lietuvoje vykdomi karinio mobilumo projektai iš statybų bendrovių reikalauja didelio darbų našumo, greičio ir efektyvumo, taip pat daug reikšmės tenka statybinių medžiagų, konstrukcijų patvarumui, nes kuriama infrastruktūra turi tikti ir karinei technikai. Taigi pradedant vykdyti panašius projektus, ateina supratimas, kad įprasti ir iki šiol kasdien naudoti sprendimai nebūtinai pasiteisins. Tuomet kartu su mokslininkai ir ieškoma naujų technologijų ir galimybių, kurios projektus padėtų atlikti sklandžiai, greitai ir kokybiškai“, – teigia N. Maskoliūnas.

Inovacijų poreikį pastaruoju metu bendrovė, anot jo, pajuto projektuodama ir įrengdama strateginės reikšmės Pabradės–Meškerinės kelio ruožą. Jame mokslo ir verslo bendradarbiavimo dėka buvo pritaikyta nauja voluojamo betono technologija.

„Šis kelio ruožas pareikalavo netradicinių technologinių sprendimų, nes jame numatytas ne tik įprastas, bet ir karinio transporto eismas, kas daug kartų padidina kelio apkrovą. Todėl pirmą kartą naudojome Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkų sukurtą voluojamo betono technologiją, kurią inicijavo mūsų partneriai – bendrovė „KTD group“. Ši technologija ir mums atvėrė naujas infrastruktūros tobulinimo galimybes“, – pasakoja HISK atstovas N. Maskoliūnas.

Nauja betono technologija – padidėjęs statybos greitis ir efektyvumas

Strateginės reikšmės keliui Pabradė–Meškerinė buvo sukurta ir pritaikyta nauja betono volavimo technologija: šios rūšies betono dangos klojimas nereikalauja specialių technologinių įrenginių, yra greitai stingstantis, tvirtas ir itin atsparius išorės veiksniams.

Reklama

Be to, kaip teigia technologiją vystęs VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius prof. dr. Audrius Vaitkus, voluojamojo betono technologija leidžia užtikrinti itin aukštą darbų našumą.

„Pavyzdžiui, per dieną dirbant dviem klojimo sąstatais šio, dviejų eismo juostų kelio, buvo nutiesiama 19 cm storio ir 300–500 metrų ilgio betono dangos. Voluojamojo betono mišinys skiriasi ir tuo, kad vos po kelių valandų jis yra pakankamai stiprus atlaikyti lengvojo transporto priemonių eismą, o projektinį stiprį pasiekia praktiškai po 7 parų. Naujame mišinyje išlaikomas minimalus vandens ir cemento santykis, kuris užtikrina ir aukštą betono stiprį, ir atsparumą šalčio bei druskų poveikiui”, – teigia prof. dr. A. Vaitkus.

Pasak mokslininko, šią technologiją bus galima taikyti ir toliau, kituose keliuose bei gatvėse, kur nėra būtinas ypač aukštas eismo komforto lygis. Taip pat jis pažymi ir tai, kad dėl šios technologijos sukūrimo ir panaudojimo buvo sureguliuota kelių betono tiekimo į rinką statybos teisinė bazė, kurios iki šiol Lietuvoje nebuvo.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimas įgauna pagreitį

Mokslininkas pastebi, kad pastaraisiais metais vis dažnėja verslo ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdžių statybų bei infrastruktūros sektoriuose.

„Infrastruktūros gerinimui turime specifines sąlygas – ribotą biudžetą bei trumpą metų laikotarpį, tinkamą kelių tiesybos darbams. Šie iššūkiai skatina ieškoti naujų, spartesnių, pigesnių, tvaresnių ir patvaresnių sprendimų. Kalbant apie karinio mobilumo projektus, mano žiniomis, nėra nei vieno objekto, kuriame nebūtų įsitraukę VILNIUS TECH mokslininkai–ekspertai. Čia verslo ir mokslo bendradarbiavimas iš esmės keičia situaciją, nes verslui reikalingi sprendimai čia ir dabar, o mokslininkai privalo rasti būdą, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą“, – aiškina prof. dr. A. Vaitkus.