Paskelbta
8 mėnesiai prieš-
2024 m. gruodį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė svarbų sprendimą byloje dėl pirkimų pažeidimų, galintį reikšmingai pakeisti iki šiol galiojusią praktiką skiriant finansines korekcijas, teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ Viešųjų pirkimų specializacijos grupės vyresnioji teisininkė Vitalija Varnaitienė.
Proporcingumo principo svarba
LVAT sprendimas, pakartojantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) išaiškinimus, dar kartą patvirtino, kad automatinis finansinių sankcijų taikymas pagal fiksuotas normas neatitinka proporcingumo principo. Taip pat sprendimas skatina kontroliuojančias institucijas nuodugniau vertinti kiekvieno pažeidimo aplinkybes ir jų poveikį, tad ateityje už formalius ar mažareikšmius pirkimų pažeidimus turėtų būti baudžiama proporcingai bei pagrįstai arba, kitaip tariant, švelniau.
Viešųjų pirkimų vykdytojai, vykdantys viešuosius pirkimus, skirtus ES lėšomis finansuojamų projektų veikloms įgyvendinti, privalo atsiskaityti projektų įgyvendinimą prižiūrinčiai institucijai: Centrinei projektų valdymo agentūrai, Aplinkos projektų valdymo agentūrai arba Inovacijų agentūrai. Dėl įgyvendintų projektų savo išvadas gali pateikti ir Viešųjų pirkimų tarnyba bei Valstybės kontrolė.
Kontroliuojančios institucijos, nustačiusios pažeidimus viešuosiuose pirkimuose, priima sprendimus vadovaudamosi Europos Komisijos gairėmis dėl finansinių pataisų. Šios gairės nustato, kaip koreguoti ES finansuojamas išlaidas, jei nesilaikoma viešųjų pirkimų taisyklių. Pataisų dydžiai yra fiksuoti ir rekomenduojami: 5 proc., 10 proc., 25 proc. arba 100 proc. Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, viešojo pirkimo vykdymo metu buvo nustatytas pažeidimas, susijęs su interesų konfliktu, turinčiu įtakos pirkimo procedūros rezultatui, taikoma 100 proc. finansinė korekcija, t. y. projekto vykdytojas netenka 100 proc. tam pirkimui skirtos finansavimo sumos.
Iki šiol kontroliuojančios institucijos įprastai nuosekliai vadovaudavosi minėtose gairėse pateiktomis rekomendacijomis. Tai yra, jeigu paraidžiui nesilaikyta viešųjų pirkimų procedūros, kas iš esmės galėtų būti vertinamas kaip formalus pažeidimas, neturėjęs įtakos viešojo pirkimo rezultatams, buvo taikoma tikslus gairėse nurodytas fiksuotas finansinės korekcijos dydis.
LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendime nurodė, kad net ir nustačius, jog už konkretų pažeidimą yra numatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualius nustatyto pažeidimo ypatumus ir, atsižvelgus į juos, parinkti kitą, nei fiksuotasis, dydis. Atitinkamai įvertinusi byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, LVAT teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas pritaikytos 5 proc. finansinės korekcijos dydį mažinti iki 4 proc.
Tačiau ir po šio sprendimo, teismai dažnu atveju vis tiek pripažindavo kontroliuojančių institucijų sprendimus pagrįstais, nepaisant to, kad skiriant finansines korekcijas net nebūdavo vertinama, ar paskirta korekcija proporcinga formaliam ar mažareikšmiam sprendimui.
ESTT požiūris ir naujos teismų praktikos poveikis
ES Teisingumo Teismas 2024 m. spalio 4 d. sprendime nurodė, jog draudžiama už pirkimų pažeidimus taikyti sankcijas pagal automatiškai taikomą ir patvirtintą skalę, o tą įtvirtinantys teisės aktai prieštarauja reglamentui (ES) Nr. 1303/2013.
Po šio ESTT sprendimo jau yra ir pirmos instancijos teismų praktikos, kur, analizuojant viešųjų pirkimų situacijas, pakartotas ESTT išaiškinimas.
2024 m. gruodžio 18 d. LVAT sprendime taip pat remiamasi ESTT praktika bei primenama, kad siekiant konstatuoti pažeidimą, turi būti nustatyti visi būtini pažeidimo elementai: ES arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu pažeidimo pobūdis, pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, turi būti padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui.
Šiuo atveju LVAT buvo nagrinėta socialinių būstų pirkimo situacija, kai pirkimo vykdytojas dėl, tikėtina, sisteminių sutrikimų neužtikrino tinkamos audito sekos. Tiksliau – nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo priimtus sprendimus dėl pirkimą laimėjusio asmens ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pirkimo laimėtojo paraiška nebuvo išsaugota nei popierine, nei elektronine forma.
Kontroliuojanti institucija, įvertinusi pažeidimą, skyrė 25 proc. dydžio finansinę korekciją. Pirmosios instancijos teismas tokį kontroliuojančios institucijos sprendimą vertino kaip tinkamą ir pirkimo vykdytojo skundą atmetė, o LVAT, kaip minėta, nurodė, kad tokia korekcija yra nepagrįsta ir CPVA sprendimą panaikino apskritai. Esminis argumentas – kad šiuo atveju nėra pažeidimo sudėties, t. y. nenustatyta, jog dokumentų neišsaugojimas sukėlė žalą ES biudžetui.
Taigi LVAT antrą kartą bando atsižvelgti į proporcingumo principą bei žengti koja kojon su tarptautine praktika, nurodydamas, kad automatinis finansinių korekcijų taikymas ES finansuojamuose projektuose yra netinkamas, o tokią tvarką nustatantys teisės aktai – neteisėti.
Vaikų maitinimas per viešuosius pirkimus: daug reikalavimų, mažai kontrolės
V. Varnaitienė. Neprivaloma rekomendacija, bet realūs nuostoliai – ar tai teisinga?
„TGS Baltic“ tampa TEGOS: pokytis žymi naują augimo etapą
Verslo pilietiškumas: kada visuomenė patiki, jog verslui rūpi daugiau nei pelnas?
I. Mažeikaitė. Komandos gerovė ar vieno darbuotojo interesai: kur brėžti ribą?
Ž. Stuglytė. Didėjantis bankrotų skaičius ir transporto sektoriaus krizė: kas laukia toliau?
Balansavimo rinka ir energijos kaupimo technologijos – naujos galimybės verslui
A. Pimpytė. Kodėl prieš kuriant „Pietinia kronikas“ būtina pasidomėti Lietuvos mokesčių įstatymais?
Darbo kodekso pokyčiai: šventiniai viršvalandžiai – bent 2,5 karto didesnis atlygis
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...