Paskelbta
1 metai prieš-
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad laikytis darbų saugos reikalavimų yra būtina siekiant apsaugoti darbuotojų gyvybę ir sveikatą. Tačiau įmonės, kuriose šie reikalavimai ignoruojami, netrukus pajus finansines pasekmes – didesnes socialinio draudimo įmokas.
Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas pabrėžia, kad įmonės gali būti priskiriamos aukštesnei nelaimingų atsitikimų socialinio draudimo tarifų grupei, jei jose įvyko sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų dėl darbdavio neįgyvendintų teisės aktų reikalavimų, be to – jei įmonių patikrinimų metu VDI inspektoriai priima sprendimą sustabdyti darbus arba darbo vietose nustato, kad neįvertintos kritinės rizikos, tokios kaip kritimo iš aukščio, apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis, įrenginių virtimo ar grunto griūties galimybės, ir nėra numatytos prevencijos priemonės.
„Draudėjai, kuriems priskirta pirma, antra ar trečia nelaimingų atsitikimų draudimo tarifų grupė, gali būti perkelti į atitinkamai aukštesnę – antrąją, trečiąją ar ketvirtąją – tarifų grupę, jei VDI pateikia „Sodrai“ informaciją apie nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus“, – teigia S. Balčiūnas. Jis akcentuoja, kad darbdaviai apie tikrinimo metu nustatytus pažeidimus yra informuojami tiesiogiai inspektavimo metu ir per įmonių tikrinimo klausimynus, kuriuose pateikiami reikalavimai pašalinti pažeidimus.
2024 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu VDI inspektoriai įmonėms išrašė net 149 reikalavimus R1, nurodydami pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, kurie lemia įmonės perkėlimą į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe draudimo tarifų grupę. Šios įmonės nuo 2025 m. sausio 1 d. turi mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas.
Pasak S. Balčiūno, didžiausias reikalavimų R1 skaičius buvo užfiksuotas šiuose sektoriuose: statybos (38,93 proc.); apdirbamosios gamybos (24,83 proc.); žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (10,74 proc.); didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto priemonių remonto (10,07 proc.); transporto ir saugojimo (8,72 proc.); vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (2,68 proc.); administracinės ir aptarnavimo (2,01 proc.); finansinės ir draudimo (0,67 proc.); profesinės, mokslinės ir techninės (0,67 proc.); informacijos ir ryšių (0,67 proc.) įmonėse.
Teritoriniu požiūriu daugiausia reikalavimų surašyta Kauno (61,74 proc.), Šiaulių (14,76 proc.) ir Vilniaus (13,42 proc.) rajonų ir miestų savivaldybėse.
VDI ragina įmonių vadovus ir atsakingus asmenis susipažinti su darbuotojų saugos ir sveikatos tikrinimo klausimynais bei užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Kiekvienas pažeidimas ne tik kelia pavojų darbuotojams, bet ir tiesiogiai paveikia įmonės finansinius rodiklius.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. – didesnis minimalus darbo užmokestis
Metų pabaigos premijos: kada – tik motyvacija, o kada – ir darbdavio pareiga?
VDI primena: pasirengimas darbui, persirengimas specialiais drabužiais ar kasos perėmimas – tai darbo laikas
Metų pabaiga darbovietėse: VDI išskiria dažniausiai kylančius klausimus
Praėjusią savaitę darbo vietose neapsieita be nelaimių: fiksuoti 3 sunkūs sužalojimai ir 2 mirtini atvejai
Trumpalaikiai darbai šventiniu laikotarpiu: ką svarbu žinoti apie terminuotas darbo sutartis?
Darbo vietoje taikomas psichologinis smurtas – ne asmeninis konfliktas, o darbo teisės pažeidimas
Trumpesnė darbo diena prieš šventes: ką būtina žinoti darbuotojams ir darbdaviams
Sauga darbe – organizacijos brandos ženklas: VDI išrinko „Saugos kultūros ambasadorių 2025“


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...
