„Rail Baltica“: pradedamos Kauno geležinkelio mazgo specialiojo plano derinimo ir tvirtinimo procedūros

Teritorijų planavimo procedūros Kauno geležinkelio mazge žengia į tolesnį – derinimo ir tvirtinimo – etapą. Tikimasi, kad vieno svarbiausių infrastruktūros mazgų, reikalingo naujajai tarptautinei vėžei, specialusis planas Vyriausybės bus patvirtintas trečiąjį šių metų ketvirtį. Tuomet planuojama pradėti žemės išpirkimo procedūras.

Reklama

„Kauno geležinkelio mazgas ir jo infrastruktūra yra „Rail Balticos“ projekto epicentras – jis sujungs Vakarų ir Vidurio Europą su Šiaurės Europa ir paspartins tranzitinių krovinių vežimą į Klaipėdos uostą. Aktyvus visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procedūrose yra itin sveikintinas, nes tik abipusis bendradarbiavimas gali užtikrinti optimalius sprendimus planuojant europinės vėžės geležinkelį“, – sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

Kauno mazgo specialiojo plano konkretizuoti sprendiniai kovo mėnesį pristatyti visuomenei – prieš tai du mėnesius visos suinteresuotos šalys turėjo galimybę susipažinti su specialiajame teritorijų planavimo dokumente numatyta inžinerine infrastruktūra.

„Per visą viešinimo laikotarpį sulaukėme daugiau nei 80 pasiūlymų. Visi jie buvo atidžiai įvertinti ir į argumentuotus buvo atsižvelgta. Dabar laukia tolesni darbai – teritorijų planavimo dokumento derinimas su atsakingomis institucijomis. Prognozuojame, kad tai užtruks maždaug keturis mėnesius“, – teigia „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.

Anot D. Palaimos, Kauno geležinkelio mazgo plėtra taps impulsu viso regiono socialiniam ir ekonominiam augimui tiek kuriant naujas transporto jungtis, tiek prisidedant prie ekonominio augimo ir kuriant naujas darbo vietas.

Projekte daug dėmesio skiriama ir aplinkosaugai, kadangi į naujajai europinei vėžei planuojamą sklypą patenka teritorija „Natura 2000“ – apie 2,6 ha saugomų teritorijų. Atsižvelgiant į poveikio apimtį ir reikšmingumą, analizuojamos poveikį mažinančios ir kompensacinės priemonės. Šiuo klausimu bus intensyviai bendradarbiaujama su Europos Komisija.

Vyriausybei patvirtinus planą, prasidės žemės išpirkimo procedūros. Iš viso valstybės poreikiams ketinama paimti 43,3 hektaro valstybinės ir privačios žemės sklypus ir 325 statinius, iš kurių 25 – gyvenamųjų namų. Žemė bus išperkama teisingai atlyginant savininkams ar kitiems naudotojams taip, kaip numato įstatymai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Visas procedūras planuojama baigti maždaug per 3 metus.

Vykdant Kauno geležinkelio mazgo darbus, šio miesto stotyje numatoma nutiesti 1435 mm pločio vėžės pagrindinius ir atvykimo bei išvykimo kelius prie esamų Kauno stoties rūmų, o 1520 mm pločio vėžės kelius perkelti į pietinę stoties pusę. Be to, ketinama įrengti geležinkelio kelią ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia. Iš viso bus įrengta arba rekonstruota 120,8 km geležinkelio kelių. Visas planuojamas geležinkelio ruožas bus elektrifikuotas.

Įrengiant Kauno geležinkelio mazgą planuojama nutiesti 5 naujus geležinkelio viadukus ir 2 naujus tiltus virš Jiesios upės, rekonstruoti arba išplatinti 5 jau esamus tiltus. Taip pat numatoma pastatyti geležinkelio tunelį planuojamam dvikeliui Palemono stoties prieigose, įrengti 7 automobilių tunelius, rekonstruoti automobilių viadukus, įrengti pėsčiųjų perėjas.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.