Statybų sektoriuje – nauji reikalavimai: griežtesnė projektavimo tvarka ir projektų viešinimas

Nuo lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo svarbūs statybos reglamentų pakeitimai: Tomas Kučinskas, projektavimo įmonės MB „Postforma“ vadovas, komentuoja, kaip tai paveiks projektavimo procesą ir visuomenės įtraukimą.

Reklama

Naujovės projektavimo ir statybos leidimų išdavimo srityje

Aplinkos ministerija atliko reikšmingus statybos reglamentų ir teisės aktų pakeitimus, kurie darys tiesioginę įtaką projektavimo procesams, statybos leidimų išdavimui ir statybų pradžios organizavimui.

Vienas didžiausių pokyčių – techninio projekto etapo pakeitimas į techninį darbo projektą, o statybą leidžiančio dokumento gavimą nukeliantis po projektinių pasiūlymų (PP) projektavimo etapo. „Tai žingsnis, kuris gali padėti pagreitinti pradines procedūras, bet reikalauja didelės atsakomybės ir atidumo iš projektuotojų. Nuo šiol statytojo ir projektuotojo komandai teks iš anksto gerai įsivertinti Įvairius galimus geometrinius bei inžinerinius sprendinius ir juos atidžiau apsirašyti dar prieš leidimo gavimą”, – sako Tomas Kučinskas.

Šis pakeitimas reiškia ir tai, kad prieš teikiant prašymą statybą leidžiantį dokumentą gauti PP turės būti paviešinti ir aptarti su visuomene. Tomas Kučinskas pabrėžia, kad leidimas dar nesuteiks teisės statyti, kol nebus parengtas ir ekspertų patikrintas techninis darbo projektas (TDP).

“Taigi, nors leidimas dabar suteikiamas ankstyvojoje stadijoje, statybų procesai gali užtrukti ilgiau”, – pažymi jis.

Viešinimo procesas ir galimybė visuomenei aktyviau dalyvauti

Tomas Kučinskas išskiria, kad vienas iš reikšmingiausių pakeitimų yra viešinimo procedūrų pailginimas, suteikiantis daugiau galių visuomenei dalyvauti projektavimo etapuose. „Viešinimo procesas nuo šiol gali trukti iki 100 darbo dienų. Tai reikšmingai padidina galimybes visuomenei įsitraukti ir teikti pastabas dar ankstyvoje projektavimo stadijoje,“ – aiškina MB „Postforma“ vadovas. Pasak jo, tai gali padėti sumažinti konfliktus, nes pastato koncepcija yra derinama iš anksto, atsižvelgiant į visuomenės interesus.

Projektuotojų atsakomybė ir kompetencijos svarba

Reklama

„Projektinių pasiūlymų supaprastinimas perkėlė atsakomybę už galimus rizikos veiksnius tiesiai projektuotojams, – sako Kučinskas. – Pasirinkus patyrusius specialistus, galima išvengti netikėtumų, kurie vėliau galėtų atidėti arba pabranginti statybas.“ Kučinskas pažymi, kad projektinių pasiūlymų kokybė taps dar svarbesnė, nes dar nesant detalios dokumentacijos, architektams teks pasitikėti savo sukaupta kompetencija įvertinant sprendinius ankstyvoje PP stadijoje arba savo sąskaita pasitelkti inžinierių konsultacijų papildomas sąnaudas.

Nauji reikalavimai pastato paskirties keitimui ir esminių sprendinių koregavimui

Reglamentai numato, kad keičiant pastato paskirtį ar didinant pastato turtinių vienetų skaičių, bus reikalingas naujas statybos leidimas. „Tai teigiamas pokytis, nes aiškesnė paskirčių apibrėžtis padės užtikrinti NT projektų skaidrumą ir užkirsti kelią neteisėtoms modifikacijoms,“ – teigia Tomas Kučinskas.

Nuo lapkričio 1 d. griežtinami ir reikalavimai pastato išvaizdos pokyčiams. Naujas leidimas bus reikalingas, jeigu norėsite keisti stogo dangą, fasado spalvą, apdailos rūšį, stiklinsite balkonus, lodžijas ir pan. „Patarčiau projektuose iš anksto nusimatyti alternatyvias apdailos sistemas, spalvas, rūšis ir pan. – tai suteiks teisę be naujo statybos leidimo išėmimo atlikti pakeitimus galiojančio leidimo ribose ir sutrumpinti derinimo procedūras”, – patirtimi dalijasi Tomas Kučinskas.

Mišrios paskirties pastatų reglamentavimas

Naujai įvedama “mišrios paskirties” pastato sąvoka, o ne pagrindinės paskirties patalpos negali viršyti 20% pastato ploto, jei pastatas nėra mišrios paskirties. Tomas Kučinskas pabrėžia, kad tai svarbus žingsnis aiškesnio nekilnojamojo turto naudojimo link. „Iki šiol buvo galima numatyti nemažai kitos paskirties patalpų vieno tipo pastate. Nuo šiol tai bus ribojama, jei pastatas nepriklauso „mišrios paskirties” kategorijai,”– aiškina jis. Ar pastatas gali būti „mišrios paskirties” priklauso nuo konkretaus žemės sklypo ir tam tikrų teisinių nuostatų.

Tomas Kučinskas taip pat pataria NT vystytojams ir investuotojams konsultuotis su teisininkais ir projektuotojais prieš priimant sprendimus dėl NT projektų. „Šie pokyčiai ne tik supaprastina tam tikras procedūras, bet ir kelia naujų iššūkių, kuriuos svarbu įvertinti iš anksto, kad NT projektai būtų įgyvendinami sklandžiai,“ – reziumuoja MB „Postforma“ vadovas.