Užsieniečiai Lietuvoje ne tik vairuoja taksi: jų išskėstomis rankomis laukia ir gamybos įmonės

Užsieniečiai Lietuvoje ne tik užpildo vietos talentų stokojančias aukštos kvalifikacijos darbo vietas, bet ir dirba mažiau kvalifikacijos reikalaujančiuose paslaugų ir pramonės sektoriuose. Pasak pastarųjų, norint plėsti pajėgumus jau seniai neapsiribojama darbuotojų paieška vien Lietuvoje.

Reklama

Daugiausia trečiųjų šalių piliečių šiais metais darbinosi transporto sektoriuje, rodo Užimtumo tarnybos surinkti duomenys apie darbdavių pateiktus LDU pranešimus „Sodrai“. 2023 m. sausį-rugsėjį Lietuvoje pradėjo dirbti 54,7 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Iš jų kas antras (53,3 proc.) įsidarbino transporto įmonėse, kas penktas (18,6 proc.) – statybos, kas dešimtas – apdirbamosios gamybos (9,4 proc.) įmonėse.

Apdirbamosios gamybos sektoriuje šiais metais daugiausiai darbinosi suvirintojais (0,9 tūkst.), metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais (0,4 tūkst.), mėsininkais ir žuvų darinėtojais (0,4 tūkst.). Stacionariųjų įrenginių operatoriais šiais metais dirbti pradėjo 0,4 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Iš jų daugiausiai darbinosi pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo (etiketėmis) operatoriais (daugiau nei 100).

Kas antras šiais metais Lietuvoje pradėjęs dirbti trečiųjų šalių pilietis įdarbintas sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais. Antroji pagal populiarumą profesija – suvirintojai, trečia – betonuotojai.

Pasak Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorės Ernestos Varnaitės, trečiųjų šalių piliečiai noriai naudojasi galimybe gauti leidimus dirbti Lietuvoje, ypač paslaugų sektoriaus įmonėse – per pirmąjį šių metų pusmetį tokie leidimai sudarė 67 proc. Tuo tarpu susidomėjimas pramonės sektoriumi linkęs mažėti.

„Pramonės sektoriaus įmonėms išduotų leidimų dirbti ar sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties dalis bendroje struktūroje pastaraisiais metais mažėjo. 2020 metų pirmąjį pusmetį tokie leidimai sudarė 26 proc., o šiais metais – tik 13 proc.“, – sakė E. Varnaitė.

Įdarbina vis daugiau užsieniečių

Pasak 1,7 tūkst. darbuotojų turinčios duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos „Mantinga“ personalo direktorės Nijolės Daukšienės, trečiųjų šalių piliečiai vis dėlto nėra abejingi darbui gamybos srityje.

„Pastaruoju metu vis daugiau įdarbiname užsieniečių – ne tik nuo Rusijos sukelto karo pabėgusius ukrainiečius, bet ir kitų trečiųjų šalių atstovus. Šiuo metu įmonėje dirba virš 100 užsieniečių, daugiausiai iš Ukrainos, tačiau turime darbuotojų ir iš Kirgizijos, Kazachstano , taip pat kelis atstovus iš tokių šalių, kaip Šri Lanka ar Pakistanas. Daugiausiai užsieniečiai dirba fasuotojais bei formuotojais, turime ir keliolika gamybos operatorių“, – vardina N. Daukšienė.

Reklama

Pašnekovės teigimu, kadangi su darbuotojų stygiumi susiduria daug didelių šalies įmonių, apsiriboti darbuotojų paieška Lietuvoje būtų klaida. Norint operatyviai užpildyti laisvas darbo vietas, būtina atsižvelgti ir į darbuotojų iš užsienio turimus įgūdžius bei norą dirbti.

„Didžioji dalis užsieniečių puikiai įsilieja į komandą. Turime ir sėkmės istoriją, kai iš fasuotojo darbuotojas užaugo iki operatoriaus pozicijos. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai darbą gamyboje pabandę užsieniečiai pasirenka kitą karjeros kelią, tačiau turime ir ne vieną grįžusį dirbti pas mus“, – sako N. Daukšienė.

Nors Užimtumo tarnybos duomenimis, kas antras Lietuvoje registruotas trečiųjų šalių pilietis gyvena Vilniaus mieste, kas dešimtas – Klaipėdos arba Kauno mieste, mažesni šalies miestai taip pat gali pritraukti jų susidomėjimą, įsitikinusi „Mantingos“ personalo direktorė.

„Trečiųjų šalių piliečių pasirinkimą dirbti mūsų gamyboje labiausiai lemia teigiami jau dirbančiųjų ar anksčiau dirbusiųjų atsiliepimai. Pastebime, kad juos motyvuoja lygiai tos pačios priemonės kaip ir tautiečius – vienodai vertinama ir pavėžėjimo į darbą paslauga, ir sveikatos draudimas ar galimybė vaišintis produkcija. Užsieniečiai taip pat noriai dalyvauja šventėse, vidinėse iniciatyvose“, – teigia ji.

Įmonės planuose – augant gamybos pajėgumams ne tik didinti darbuotojų skaičių, bet ir kelti jų kvalifikaciją: „Nors šiuo metu neturime aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio, vis dėlto tokios galimybės neatmetame. Juo labiau, kad pastebime tendenciją, jog puikūs Lietuvos specialistai yra kviečiami dirbti į Vokietiją ar Skandinavijos šalis, vadinasi, galime ne tik paruošti, bet ir priimti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš kitų šalių.“