Valdemar Fiodorovič. Kaistančias elektros kainas vėsino lapkričio vėjas, toliau – viskas žiemos rankose

Valdemar Fiodorovič, „Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas

Reklama

Lapkritį žiema vis primindavo apie save. Sparčiai vėstant orams ir iš dangaus byrant snaigėms dažnas mūsų veikiausiai pagalvodavome, kaip gerai, kad biure ar namuose šilta. Tačiau ši šiluma turi ir kitą medalio pusę, kurią visi mes sumokame per augančią didmeninę elektros kainą. Laimei, ją paskutinį rudens mėnesį vėsino ūkavę vėjai, lėmę, kad vidutinė elektros energijos kaina Baltijos šalyse, lyginant spaliu, būtų mažesnė ir siektų apie 10,72 ct/kWh. Pažvelkime giliau, kuo mūsų regiono elektros rinka gyveno lapkričio mėnesį.

Kainų priklausomybė nuo vėjo

Vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje lapkritį nusistovėjo ties 10,72 ct/kWh (su PVM). Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 21,76 ct/kWh (su PVM).

Į Lietuvą beldžiantis žiemai vis labiau galėjome įsitikinti, kiek įtakos elektros kainoms turi vėjas. Vėstantys orai sparčiai didina elektros paklausą, kadangi reikia šildyti patalpas, o tai natūraliai brangina energiją. Šiuo atveju vos tik vėjas nurimsta, kainų kreivė dar sparčiau stiebiasi į viršų.

Dar spalio antroje pusėje, nurimus vėjui, vidutinė elektros kaina mūsų šalyje buvo pasiekusi 14,64 ct/kWh (su PVM). Tačiau pačioje mėnesio pabaigoje, o ypač lapkričio pradžioje įsismarkavęs vėjas vidutines elektros kainas sumažino daugiau nei perpus – iki 6,65 ct/kWh (su PVM). Itin vėjuotomis lapkričio 1–2 dienomis elektros kaina apskritai tesiekė vos 0,96 ct/kWh (su PVM).

Antrąją lapkričio savaitę vėjui nurimus, atitinkamai kainos vėl ėmė augti. Panašūs bangavimai, kai elektros kainas diktavo paklausos ir efektyvios vėjo generacijos santykis, buvo stebimi visą likusį mėnesį.

Bendrai iš vėjo lapkritį sugeneruota 373,4 GWh žaliosios energijos, smunkant saulės jėgainių efektyvumui, jos pridėjo vos 24,2 GWh. Apskritai vietinė gamyba per mėnesį sudarė 662,5 GWh, savo ruožtu nacionalinis šalies suvartojimas siekė 1176,7 GWh. Susidariusį elektros deficitą tenkino brangesnės šiluminės elektrinės ir importas iš gretimų valstybių.

Dėl darbų Estijoje – brangesnė elektra likusiose Baltijos šalyse

Reklama

Lapkritį didmeninė elektros kaina Latvijoje išliko panaši kaip Lietuvoje – siekė 107,39 ct/kWh (su PVM). Tuo metu Estijoje, skirtingai nuo likusių Baltijos šalių, energija buvo maždaug dešimtadaliu pigesnė ir kainavo 100.72 ct/kWh (su PVM).

Tokiam skirtumui didžiausios įtakos turėjo būtent Estijos pusėje vykę elektros tinklo darbai. Dėl šios priežasties laikinai buvo apriboti Estijos ir Latvijos tarpsisteminiai pralaidumai, todėl tiek Latviją, tiek Lietuvą pasiekė mažiau pigesnės elektros iš Suomijos. Mėnesio pabaigoje neigiamos įtakos kainoms turėjo ir tai, kad jau minėtoje Suomijoje laikinai neveikė „Olkiluoto-3“ ir „Loviisa-2“ branduoliniai reaktoriai, mažinę gamybos pajėgumus regione.

Smunkant vietinės gamybos pajėgumams, kaip įprasta, daugiau darbo turėjo šiluminės elektrinės, dalis energijos į Baltijos šaltis buvo importuota: didžiąją importo dalį sudarė „NordBalt“ jungtimi su Švedija atitekanti skandinaviška elektra, taip pat srautai iš kaimyninės Lenkijos.

Viskas – gruodžio rankose

Startuojant kalendorinei žiemai brangstanti elektra kasmet yra natūralus reiškinys, kadangi šiuo laikotarpiu energijos paklausa būna aukštumose, gamybos pajėgumai iš atsinaujinančių išteklių įprastai nėra efektyvūs, todėl dažniau į pagalbą tenka pasitelkti šilumines elektrines.

Nebent gruodis nudžiugins santykinai šiltais ir vėjuotais orais, lydimais kritulių. Pastarieji ypač svarbūs žiemos–pavasario periodu, siekiant išnaudoti regiono hidroelektrinių potencialą. O vilties tokiam scenarijui išsipildyti tikrai yra: ilgalaikės meteorologų prognozės rodo, kad gruodžio pirmoje pusėje oro temperatūra bus iki 1,5 °C aukščiau normos, o kritulių kiekis – iki 60 proc. didesnis už daugiametį vidurkį.

Nepaisant tokių prognozių, likęs energetikos sektorius toliau ruošiasi šaltai žiemai ir pildo savo saugyklas. Štai šiluminėms elektrinėms varyti reikalingų gamtinių dujų vidutinė kaina Nyderlandų TTF prekybos taške lapkritį buvo 45.01 Eur/MWh. Ateities sandoriai rodo, kad artėjančią žiemą jų kaina svyruos apie 48–49 Eur/MWh. Dar praėjusį mėnesį prognozuota, kad gamtinių dujų kainos artimiausiais mėnesiais bus apie 40–41 Eur/MWh.

Kadangi žiema kasmet mėgsta pateikti staigmenų su šoktelėjusiomis kainomis, rekomenduojama šaltajam metų laikotarpiui užfiksuoti elektros kainas, kol jos dar nėra išaugusios. Taip pat galite apsvarstyti energijos kaupiklių ar saulės elektrinės įsirengimo galimybę. Pastaroji net ir apniukusią dieną generuoja elektros energiją ir gali bent iš dalies sumažinti elektros sąskaitas.