Paskelbta
1 metai prieš-
Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Asociacija INFOBALT, ir Asociacija „Unicorns Lithuania“ (Asociacijos) kreipėsi į kito Seimo parlamentines partijas, turinčias pakankamai mandatų suformuoti frakcijas, su siūlymu Seime steigti Skaitmeninių technologijų komitetą. Verslo atstovų nuomone, šiandien susiduriama su praktika, kai Seime pasigendama bendro požiūrio į tai, kaip turėtų būti reguliuojamos proveržio technologijos, elektroniniai ryšiai ar kitos su skaitmeninių paslaugų teikimu susijusios galimybės. Situaciją spręstų naujo komiteto steigimas.
„Mums akivaizdu, kad Informacinės visuomenės plėtros komiteto panaikinimas Seime buvo klaida. Proveržio technologijų, elektroninių ryšių reguliavimas ir dezinformacijos kardymas yra ypatingai svarbios europinės politikos darbotvarkės temos. Deja, Lietuvoje šie klausimai yra vis dar fragmentuoti, kartais net antraeiliai, o kompetencijos – išskaidytos. Specialaus komiteto atkūrimas Seime spręstų šias problemas ir pakeltų teisėkūros kokybę į aukštesnį lygį“, – teigia LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Asociacijos tikina, kad reguliavimo iššūkių aptariamoje srityje tik daugės – vis daugiau prekybos, viešojo ir kultūrinio gyvenimo vyksta skaitmeninėje erdvėje, vis daugiau BVP yra sukuriama naudojant skaitmeninius įrankius. Skaitmeninės technologijos susijusios ir su galimybėmis, ir su rizikomis, kurias suvaldyti yra visos visuomenės interesa, todėl Seime reikalingas sisteminis požiūris į skaitmeninių technologijų reglamentavimą.
„Dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, duomenų ir kitų skaitmeninių technologijų sričių europinio reguliavimo įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę apimtys, daugiau nei dvigubai nuo Skandinavijos šalių atsiliekantis Lietuvos produktyvumas, ir skaitmenizacijos teikiamos proveržio šioje srityje galimybės, yra tik kelios siūlomų pokyčių prielaidos. Ambicinga Lietuvos viešojo sektoriaus ir verslo vizija su aiškiais skaitmeninės ekonomikos savininkais įstatymų leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžioje prisidėtų prie Lietuvos strateginių pokyčių, investicijų į aukštos pridėtinės vertės inovacijas, koordinuoto, tvaraus ir sistemingo Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų ir inovacijų šalies, įvaizdžio formavimo tarptautiniu mastu, bei skaitmeninių technologijų eksporto, kuris Lietuvos eksporto struktūroje iki 2030 metų turi realaus potencialo išaugti kelis kartus“, – aiškina didžiausios Baltijos šalyse DigiTech asociacijos INFOBALT vadovas Simonas Černiauskas.
Verslo atstovai yra įsitikinę, kad specialaus komiteto steigimas prisidėtų prie skaitmeninių technologijų sektoriaus plėtros.
„Lietuva turi potencialą tapti lyderiaujančia technologijų šalimi Europoje dar šį dešimtmetį. „Dealroom“ analitikai skaičiuoja, kad, vertinant laikotarpį nuo 2018 m. iki 2023 m., bendra Lietuvos startuolių ekosistemos vertė spurtavo kitų Europos regionų atžvilgiu – augo daugiau nei 7 kartus, nuo 1,9 iki 13,7 mlrd. eurų. Dar 2022 m. pab. „Dealroom“ startuolių ekosistemą Lietuvoje vertino 9,5 mlrd. eurų. Tik per metus vertė didėjo per 4 mlrd. eurų – tai parodo labai aiškią perspektyvą. „Unicorns Lithuania“ kelia tikslą, kad visa informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė 2030 m. sudarytų 20 proc. Lietuvos BVP – turime aiškiai sutarti dėl bendros vizijos, susitelkti ir kartu ieškoti veikiančių sprendimų aukšta pridėtine verte grįstai Lietuvos ateičiai užtikrinti, specialaus komiteto steigimas yra vienas jų“, – sako Gintarė Verbickaitė.
„Unicorns Lithuania“ tyrimas: DI startuoliai gali tapti nauju Lietuvos ekonomikos augimo varikliu
Lietuvos startuoliai sumokėjo 17 proc. daugiau mokesčių, įdarbina 20 tūkst. talentų
Tikslas iki 2050 m. – turtinga ir laiminga valstybė. Ar realu pasiekti?
„Unicorns Lithuania“ jungiasi prie Lietuvos verslo konfederacijos
G. Verbickaitė: trumpesnė darbo savaitė, ilgesnės atostogos arba ko galime pasimokyti iš H. Fordo ir Nyderlandų
Metė mokyklą ir sukūrė vienaragį – startuolių pasaulio mitas, taisyklė ar išimtis?
Lietuvos startuoliai sumokėjo 20 proc. daugiau mokesčių, toliau didina atlyginimus – jie jau siekia 4,6 tūkst. Eur/mėn.
Gintarė Verbickaitė. Senstančios visuomenės grėsmės: ką darys Lietuva?
M. Katinas: Svajojame apie vienaragius, bet bijome lygčių?


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...