VERT skelbia 2023 m. sausio mėn. elektros rinkos apžvalgą

Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas

Reklama

2023 m. sausio mėnesį vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 103,06 Eur/MWh. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, susiformavo 61 proc. mažesnė kaina (2022 m. gruodžio mėnesį kainos vidurkis buvo 264,28 Eur/MWh). Elektros energijos kaina žemiausia nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, tą mėnesį ji siekė 87,74 Eur/MWh. Daugiau duomenų ir interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje. Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis.

Elektros kainos pokytį lėmė:

mažesnis elektros energijos vartojimas ir šilti sausio mėnesio orai;
gamtinių dujų kainos mažėjimas;

atsinaujinančių energijos išteklių gamybos didėjimas

Latvijoje gruodžio elektros kaina siekė 99,74 Eur/MWh, Estijoje 99,27 Eur/MWh, Švedijos SE4 kainų zonoje 93,34 Eur/MWh. Ataskaitinį mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota sausio 23 d. ir siekė 188,64 Eur/MWh, mažiausia ‒ sausio 15 d. ir siekė 17,94 Eur/MWh.

Palyginus su 2022 m. metų sausio mėnesiu, ataskaitinį mėnesį elektros energijos kaina buvo mažesnė 29,34 proc. 2022 m. sausio mėnesį elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje buvo 145,87 Eur/MWh. Tačiau lyginant su 2019‒2021 m. laikotarpiu, elektros energijos kaina išlieka aukšta ‒ minėtu laikotarpiu elektros energijos kaina buvo daugiau nei 2 kartus mažesnė nei ataskaitinį mėnesį (elektros energijos kainos vidurkis 2019‒2021 m. laikotarpiu – 46,98 Eur/MWh).

Gamyba ir vartojimas

Sausį vidutinė nacionalinė elektros generacija mažėjo. Palyginus su gruodžio mėnesio duomenimis, nacionalinė gamyba vidutiniškai sumažėjo 6,88 proc. ‒ sausį pagaminta 444,494 GWh, o gruodį nacionalinė generacija vidutiniškai siekė 477,36 GWh. Elektros energijos suvartojimas 2022 m. gruodį mėn. siekė 1123,28 GWh, 2023 sausį elektros suvartojimas siekė 1087,78GWh, t. y. sausį suvartojimas mažėjo 3,16 proc. Sausio mėnesį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,4 °C (teigiama 3,3° anomalija).

Reklama

Sausio mėnesį vėjo elektrinių generuotos elektros energijos kiekis didėjo 59,38 proc. ‒ sausį sugeneruotas elektros energijos kiekis ‒ 208,94 GWh, gruodį ‒ 131,09 GWh, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba sumažėjo 2,87 kartus (gruodį sugeneruota 192,88 GWh, sausį ‒ 67,82 GWh). Saulės elektrinių gamyba didėjo 1,9 karto ‒ gruodį saulės elektrinės sugeneravo 2,41GWh, sausį ‒ 4,59 GWh. Hidroelektrinių gamyba didėjo 24 proc. ir siekė 113,73 GWh (gruodį ‒ 91,42 GWh).

Skirtumas tarp didžiausios vidutinės paros valandos 17—18 val. kainos (140,23 Eur/MWh) ir mažiausios vidutinės paros valandos 03‒04 val. (CET laiku) kainos (54,17 Eur/MWh) yra 2,59 kartai. Tokia tendencija suponuoja, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, keisdami savo vartojimo įpročius ‒ perkeldami savo vartojimą į kitus laikotarpius, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos planus.

Tarpsisteminiai pralaidumai

Importas iš Švedijos sausio mėnesį siekė 397,57 GWh (4,54 proc. daugiau nei 2022 m. gruodį). Lietuva į Švediją eksportavo 4,27 GWh (76,86 proc. mažiau nei 2022 m. gruodį). 2022 m. gruodį Lietuva iš Švedijos importavo 380,31 GWh, eksportavo — 18,47 GWh.

Importas iš Latvijos sausio mėnesį siekė 579,49 GWh (81,26 proc. daugiau nei 2022 m. gruodį). Lietuva į Latviją eksportavo 0,9 GWh (95,14 proc. mažiau nei 2022 m. gruodžio mėnesį). 2022 m. gruodį Lietuva iš Latvijos importavo 319,71 GWh, eksportavo — 18,58 GWh.

Importas iš Lenkijos sausio mėnesį siekė 11,36 GWh (92,31 proc. mažiau nei 2022 m. gruodį). Lietuva į Lenkiją eksportavo 225,98 GWh (274,14 proc. daugiau nei 2022 m. gruodžio mėnesį). 2022 m. gruodį Lietuva iš Lenkijos importavo 147,71 GWh, eksportavo — 60,24 GWh.

Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai pateikiamos.

Kitos susijusios rinkos

Vidutinė gamtinių dujų kaina 2023 m. sausio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 67,57 Eur/MWh, palyginus su 2022 m. gruodžio mėn., vidutinė kaina sumažėjo 45,55 proc. (gruodžio mėn. kaina siekė 124,10 Eur/MWh).

Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos EEX biržoje 2022 m. gruodžio mėn. pabaigoje siekė 86,68 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje siekė 79,96 Eur/tCO2e (gruodį vidutinė ATL kaina siekė 86,47 Eur/tCO2e).

Ateities sandorių vertinimui naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktai ENOFUTBL Q2-23 ir ENOFUTBL Q3-23 (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktai SYRIGFUTBL Q2-23 ir SYRIGFUTBL Q3-23 (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future). Vertinami šių finansinių produktų paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Latvijos kainų zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2023 m. II ketv. ir 2023 m. III ketv.).

Kadangi Latvijos ateities sandorių rinkos likvidumas yra mažas (nereprezentatyvus įvykdytų sandorių skaičius), naudojama teorinė produkto fiksuotos paros kainos vertė, kuri yra nustatoma operatoriaus (Nasdaq OMX) numatyta tvarka.

2022 m. sausio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2-23 + SYRIGFUTBL Q3-23), kuri atspindi didmeninės Latvijos kainų zonos kainą 2023 m. II ketv., siekė 129,00 Eur/MWh. Atitinkamai dėl 2023 m. III ketv. pristatymo laikotarpio ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3-23 + SYRIGFUTBL Q3-23) siekė 142,55 Eur/MWh.

Atsižvelgus į tai, jog elektros energijos kainų skirtumas Latvijos ir Lietuvos kainų zonos yra istoriškai sąlyginai mažas, panašios kainų tendencijos prognozuojamos ir Lietuvos kainų zonoje. Pažymėtina, kad šie sandoriai atspindi nagrinėtu laikotarpiu vyravusius rinkos dalyvių lūkesčius, kurie ateityje pasikeitus aplinkybėms gali ir kisti.