Auto
Prieššventinės spūstys tampa kantrybės išbandymu vairuotojams: kaip sumažinti įtampą prie vairo
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Reklama
Remiantis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktu tyrimu, 44 proc. vairuojančiųjų šalyje prisipažįsta prie vairo patiriantys stresą, o nuolatinėje streso būsenoje vairuodami automobilį būna 8 proc. respondentų. Daug dažniau stresą dėl vairavimo patiria moterys nei vyrai, rodo tyrimo rezultatai.
„Tyrimas taip pat parodė, kad trečdaliui vairuotojų patekimas į transporto spūstis kelia susierzinimą ir neigiamas emocijas. Tad gruodžio mėnesio spūstys ir intensyvus eismas miestų vairuotojams yra nemenkas iššūkis kantrybei ir atidumui. Padidėjęs stresas daro neigiamą įtaką vairuotojų dėmesingumui ir didina tikimybę suklysti“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Laikas spūstyse − poilsiui ir refleksijai
Tuo metu Psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ medicinos psichologė Ignė Umbrasaitė siūlo į nenatūraliai lėtą eismo tempą ar stovėjimą spūstyse pažvelgti kaip į galimybę stabtelti: apsidairyti, stebėti aplinką, miesto landšaftą, kitus eismo dalyvius, leisti mintims klajoti. Taip galima pailsinti protą po ilgos darbo dienos ir įtempto mąstymo, o dienos pradžioje – lengviau susitelkti laukiantiems darbams ir užduotims.
„Rytinis važiavimas į darbą ar stovėjimas spūstyse suteikia galimybę apmąstyti laukiančią dieną ir numatomus darbus, o vakare, grįžtant namo, tai gali būti veiksmingas būdas pamažu atsitraukti nuo darbų juos paliekant kitai darbo dienai. Toks pereinamasis laikas yra itin svarbus, nes sukuria aiškią ribą tarp darbo valandų ir poilsio meto“, – I. Umbrasaitė.
Psichologė pažymi, kad dirbantiems nuotoliu, kurių darbo vieta dažniausiai yra namų erdvė, šios „privilegijos“ trūksta, ir tokiems žmonėms persijungti tarp skirtingų vaidmenų gali būti gerokai sudėtingiau. Tad vairavimas ir net stovėjimas kamščiuose gali virsti prasmingu laiku refleksijai ir savistabai. Psichologė pataria, kaip valdyti stresą eismo spūstyse
Kitų elgesio nevertinkite asmeniškai
Reklama
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktame tyrime vairuotojai prisipažino, kad emocinę įtampą ir neigiamas emocijas prie vairo dažniausiai jiems sukelia kitų eismo dalyvių elgesys.
Didžiausia apklaustųjų dalis sako, kad juos labiausiai erzina, kai kiti vairuotojai kelyje elgiasi agresyviai (63 proc.), nesivadovauja kelių eismo taisyklėmis (57 proc.) ar nesilaiko saugaus atstumo ir važiuoja už jų, taip tarsi versdami skubėti (46 proc.). Naujovė vairuotojams
Vis tik, psichologė I. Umbrasaitė pataria nepriimti tokios elgsenos asmeniškai. Jei stresas kyla dėl tam tikro kitų eismo dalyvių elgesio, gali būti naudinga pabandyti suprasti, kodėl jie taip pasielgė.
Pasak specialistės, dažnai vairuotojai mano, kad nemandagiai besielgiantis kitas eismo dalyvis tyčia bando pakenkti būtent jiems. Visgi realybėje greičiausiai būna kitaip – toks vairuotojas tiesiog netinkamu metu išlieja susikaupusias emocijas, kurių užuomazgos greičiausiai buvo ne su eismu susiję įvykiai.
„Vietoje stiprių emocinių reakcijų galima pamėginti į situaciją pažvelgti empatiškai, sau paaiškinant, kad tas žmogus greičiausiai yra emocijų sūkuryje ir dėl to kelyje elgiasi nederamai. Supratingumas neretai padeda išvengti situacijos pabloginimo, nes susidūrus su agresija gali kilti pagunda atsakyti tuo pačiu, o pažvelgus į tai empatiškai – situacija deeskaluojama“, – pataria I. Umbrasaitė. Kokiais atvejais užleidus automobilio vairą kitam asmeniui draudimo apsauga gali negalioti?
Greitesnis žalų apdorojimas – vairuotojų rankose
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, gruodis didžiųjų miestų vairuotojams yra vienas iš įtemptčiausių laikotarpių metuose.
„Paskutinį metų mėnesį padaugėja smulkių eismo įvykių, nutinkančių perpildytose prekybos ir apsipirkimo taškų, laisvalaikio praleidimo vietų aikštelėse. Pernai metų gruodį per vieną dieną mūsų bendrovę pasiekdavo vidutiniškai apie 90 kreipinių dėl eismo įvykiuose patirtų žalų trijuose didžiausiuose šalies miestuose. Vieno tokio eismo įvykio nuostoliams atlyginti skiriama išmokos suma vidutiniškai siekė apie 1400 eurų“, − komentuoja G. Petrikas. Populiarėja dovanos, kurių nereikia pakuoti
Draudimo ekspertas primena, kad norint po eismo įvykio operatyviai sutaisyti automobilį arba greičiau gauti draudimo išmoką – itin svarbu teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
„Reikėtų teisingai nurodyti visus prašomus duomenis, ypač – transporto priemonių valstybinius numerius ir vairuotojų kontaktus, nufotografuoti eismo įvykį iš įvairių pusių ir bendrą vaizdą su kelio ženklais iš toliau. Eismo įvykio deklaracijoje taip pat svarbu nurodyti įvykio aplinkybes, kiek įmanoma tiksliau pavaizduoti transporto priemonių susidūrimo schemą ir, žinoma, nurodyti transporto priemonės sugadinimus. Tikslus tokių duomenų pateikimas eismo įvykio deklaracijoje leis greičiau apdoroti pateiktą žalą ir išmokėti išmokas nuostoliams atlyginti“, – sako draudimo ekspertas.
Reklama
