Ekspertai
Susidūrimas su šernu už 90 tūkst. eurų: gegužė – pavojingiausias mėnuo keliuose
Pavasarį laukiniai gyvūnai tampa aktyvesni – prasidėjus rujos laikotarpiui, jų migracija per kelius gerokai suintensyvėja. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis, būtent gegužę fiksuojama daugiausia pranešimų apie keliuose partrenktus gyvūnus. Lietuvos policijos atstovų teigimu, tokių susidūrimų mastas pavasarį prilygsta rudeniniam pikui, o nelaimės kyla net ir tuomet, kai vairuotojai elgiasi atsargiai.
Reklama
Gegužė – absoliutus lyderis pagal susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičių. AAD duomenys rodo, kad būtent šį mėnesį per pastaruosius trejus metus užfiksuota daugiausia pranešimų apie partrenktus gyvūnus. Kasmet jų skaičius viršijo tūkstantį, o 2024 m. peržengė net 1,3 tūkst. ribą. Tai patvirtina ir draudimo bendrovės BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius, kuris pabrėžia, kad gegužę incidentų skaičius pasiekia metų piką.
„Nors žalų, kuomet susiduriama su laukiniais gyvūnais, fiksuojama nuolat, labiausiai tokių žalų padažnėja pavasarį ir rudenį. Šiais laikotarpiais susidūrimų padidėja net 15–20 proc. Draudikams žinomi tik tie atvejai, kuomet į įvykį patenka KASKO apsidraudę vairuotojai. Deja, realūs susidūrimų skaičiai ženkliai didesni“, – sako A. Gasparavičius. Pataria kaip tamsiuoju metų laiku sumažinti riziką kelyje
Po akistatos su šernu – automobilis nepataisomas
Pasak BTA atstovo, susidūrimai su laukiniais gyvūnais gali kainuoti labai brangiai. Jis prisimena atvejį, kai susidūrus su šernu naujutėlaitis automobilis tapo neeksploatuojamas.
„Turėjome eismo įvykį, kai po susidūrimo su šernu „Mercedes“ automobilis buvo nurašytas, nes žala viršijo 75 proc. automobilio vertės. Bendra automobilio kaina buvo beveik 90 tūkst. eurų“, – tikina jis. Susidūrimai su laukiniais gyvūnais keliuose
A. Gasparavičiaus teigimu, gyventojai dažnai galvoja, kad laukinis gyvūnas niekam nepriklauso ir po susidūrimo tiesiog išvyksta iš įvykio vietos. Visgi laukinis gyvūnas yra valstybės turtas, o kelių eismo taisyklės ir draudikų aprašytos vairuotojų pareigos labai aiškiai nurodo, kada būtina informuoti atsakingas institucijas apie susidūrimą su laukiniais gyvūnais.
„Pamačius stirną ar šerną kelyje, svarbu išlikti budriam – šie gyvūnai dažnai migruoja būriais, tad didelė tikimybė, kad netrukus kelią kirs ir daugiau jų“, – pabrėžia BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas.
Tą akcentuoja AAD atstovai, kurie pabrėžia, jog incidentų šuolis tiesiogiai siejamas su rujos laikotarpiu, kai laukiniai gyvūnai tampa kur kas aktyvesni, dažniau migruoja ir išbėga į kelius, todėl gegužę vairuotojams būtina būti ypač budriems.
Po susidūrimo – būtina informuoti policiją
Įvykus susidūrimui su laukiniu gyvūnu arba pastebėjus sužeistą gyvūną kelyje, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Informacija apie situaciją vėliau perduodama AAD atstovams, kurie sprendžia, ar į įvykio vietą kviesti artimiausią medžiotojų būrelį, ar laukinių gyvūnų globos specialistus. Taip pat primenama, kad be leidimo paimti nugaišusį gyvūną ar jo dalis iš įvykio vietos draudžiama. Laukiniai gyvūnai – ir vėl keliuose
„Susidūrus su laukiniu gyvūnu ir pranešus apie tai bendruoju pagalbos telefonu 112, itin svarbu pasirūpinti savo saugumu, kad neįvyktų dar vienas eismo įvykis. Reikia saugiai sustoti šalikelėje, pasirūpinti savo bei keleivių saugumu, jokiais būdais nesiartinti prie partrenkto gyvūno, įspėti kitus eismo dalyvius pastatant avarinį ženklą, informuojantį apie kliūtį kelyje“, – pataria draudimo ekspertas A. Gasparavičius.
Prevencija – saugus greitis, dėmesingumas ir švilpukai
Policijos atstovai pabrėžia, kad tokių susidūrimų metu dažniausiai nukenčia transporto priemonės ir gyvūnai, tačiau pasitaiko atvejų, kai sužeidžiami arba žūsta ir žmonės. Jų teigimu, gyvybiškai svarbu laikytis saugaus greičio, ypač važiuojant miškingose, neaptvertose kelių atkarpose, temstant ar esant blogam matomumui. Aplinkosaugos renovacija: BK 270 str. pakeitimai
Policijos atstovai skatina vairuotojus naudoti ultragarsinius švilpukus. Jie nedideli, montuojami ant automobilio ir skleidžia žmogui negirdimą garsą, tačiau gyvūnai šį signalą gali išgirsti net 400 metrų atstumu. Tam pritaria ir AAD specialistai, kurie priduria, kad šios priemonės veiksmingumas pastebimas, ypač važiuojant ne žemesniu nei 50 km per valandą greičiu.
Tiek policijos, tiek AAD pareigūnai ragina vairuotojus išlikti budriems – keliuose, pažymėtuose ženklu „Laukiniai gyvūnai“, tikimybė netikėtai susidurti su stirna, šernu ar briedžiu yra gerokai didesnė. Jie tikina, kad dėmesingumas, atsargumas ir prevencinės priemonės iš tiesų gelbsti gyvybes.
