Paskelbta
1 metai prieš-
Skirtinguose Lietuvos regionuose gyvenantys žmonės turi skirtingus prioritetus, kai renkasi, kur gyventi – tai parodė naujausias „Luminor“ banko užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas. Nors visiems aktualūs panašūs aspektai – kaina, ramybė, paslaugų pasiekiamumas – jų svarba skiriasi priklausomai nuo regiono, atskleidė apklausa.
Regionuose svarbiausia – ramybė, kaina ir saugumas
Daugelyje Lietuvos regionų pagrindiniu būsto pasirinkimo kriterijumi įvardijamas mažas triukšmo lygis, eismo intensyvumas ir ramybė – tai daugelyje apskričių pabrėžė daugiau nei pusė respondentų. Pavyzdžiui, net 69 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų, 60 proc. iš Panevėžio apskrities bei 54 proc. iš Šiaulių apskrities akcentavo ramybės svarbą.
Saugumas – dar vienas dažnai minimas kriterijus, pastebi „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Kaip greičiau susitaupyti pradiniam būsto įnašui
„50 proc. Panevėžio miesto gyventojų ir daugiau nei trečdalis respondentų iš Telšių (36 proc.) bei Marijampolės apskričių (34 proc.) pažymėjo, kad mikrorajono saugumas jiems yra esminis veiksnys renkantis būstą. Na, o Telšių apskrities gyventojams svarbiausias kriterijus yra būsto kaina – tai nurodė net 60 proc. apklaustųjų“, – pažymi ekspertė.
Jos teigimu, tyrimas atskleidžia, kad regionuose gyvenantys žmonės yra orientuoti į kasdienį patogumą ir gyvenimo kokybę – jiems svarbi rami, saugi aplinka, taip pat lengvai pasiekiamos paslaugos.
„Skirtingai nei didmiesčiuose, kur prioritetas dažnai teikiamas patogiam viešajam transportui ar artumui iki miesto centro, mažesniuose miestuose didesnę svarbą įgauna paprasčiausia ramybė“, – „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė. Lietuvos pramonės įmonių tvarumo didinimui – 26 mln. eurų finansavimas
Utenoje ieškoma artumo gamtai, o Panevėžyje – saugumo
Įdomu tai, kad tam tikrose apskrityse išsiskiria unikalūs prioritetai. Pavyzdžiui, Net 35 proc. Utenos apskrities gyventojų kaip svarbų kriterijų nurodė vandens telkinio – ežero, upės ar jūros – artumą. Šis aspektas taip pat reikšmingas 24 proc. Panevėžio apskrities gyventojų.
„Artumas gamtai – ypač vandens telkiniams – daugybei žmonių siejasi su kokybišku poilsiu ir psichologine gerove. Neatsitiktinai tai akcentuoja Molėtų, Zarasų, Ignalinos regionų gyventojai, kur natūralus kraštovaizdis ir vandens telkiniai tampa gyvenimo dalimi“, – pastebi L. Žukovė.
„Luminor“ duomenys rodo, kad regionai išlieka svarbia būsto rinkos dalimi – net 15 proc. visų per 2025 m. pirmąjį ketvirtį suteiktų būsto paskolų buvo skirta būstams už trijų didžiųjų miestų ribų įsigyti. Anykštėnų projektai susižėrė beveik pusę Utenos apskričiai skirtų kultūros lėšų
„Pastebime, kad vis daugiau gyventojų investuoja į antrąjį būstą poilsiui – ypač pajūryje ar kituose patraukliuose Lietuvos miestuose. Ši tendencija rodo augantį susidomėjimą gyvenimo kokybe, lankstesniu darbo ir poilsio derinimu bei ilgalaikėmis investicijomis į nekilnojamąjį turtą“, – teigia L. Žukovė.
Turimu būstu labiausiai patenkinti pajūrio gyventojai
Paklausus, ar gyventojai yra patenkinti dabartiniais savo namais, daugiausiai teigiamų atsakymų gauta iš Klaipėdos miesto, Klaipėdos apskrities ir Kauno apskrities gyventojų – net po 64 proc. šių regionų gyventojų nurodė, kad savo būstu yra patenkinti.
„Tai rodo, kad ne tik objektyvūs kriterijai, bet ir galbūt bendras emocinis ryšys su gyvenama vieta lemia pasitenkinimą būstu. Natūralu, kad pajūrio gyventojai dažniau vertina savo būstą, nes jis siejamas su išskirtine vietove, poilsiu ir gera gyvenimo kokybe“, – sako L. Žukovė.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2025 metų kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18-74 metų amžiaus žmonių. Nuo gegužės būsto paskolą imančiųjų laukia pokyčiai
„Luminor“ keičia darbo laiką per Vėlines: kada veiks skyriai ir mokėjimai?
Jaunimo prioritetai keičiasi: laisvalaikio išlaidos vis dažniau nukreipiamos į patirtis
Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
Žygimantas Mauricas: Lietuvos ekonomika spaudžia akceleratorių – kiek ilgai tai tęsis?
Būsto paskolos auga kartu su kainomis: vidutinė suma per metus padidėjo beveik 22 tūkst. eurų
Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: ekspertas įspėja apie naują sukčiavimo schemą
Fiksuotos ar kintamos būsto paskolos palūkanos: ką šiandien verta rinktis?
Gavote didelę pinigų sumą? Ekspertas pataria, nuo ko pradėti
Nuo apskaitos iki NT: kaip „Luminor“ banko finansavimas padėjo sukurti naują pajamų šaltinį



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Susisiekimo ministerija siūlo keisti elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių naudojimo taisykles. Spalio 26 d. „Lietuvos ryto“ televizijos paskelbtame pranešime...
„Facebook“, „Instagram“ ir kitus skaitmeninius produktus valdanti „Meta“ spalio 26 d. pristatė iki 95 mlrd. JAV dolerių siekiantį kapitalo pritraukimo...
„Anthropic“ IPO dokumentuose atskleidė saugumo incidentų, įvykusių testuojant pažangius dirbtinio intelekto modelius, ir mėnesį trukusią naujo modelio mokymo pauzę. Informacija...
Spalio 26 d. JAV biržose sustiprėjo susidomėjimas dirbtinio intelekto bendrovėmis. Investuotojų dėmesį patraukė „Anthropic“ paviešinti IPO dokumentai ir galimas naujas...
Didžiausia Lietuvos jūrinės inžinerijos įmonių grupė „Vakarų laivų gamykla“ Klaipėdoje stato naują plūdrųjį doką. Projektas kartu apima su dokų eksploatavimu...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...