Paskelbta
1 metai prieš-
Tūkstančiai kvadratinių metrų stiklo ir daugiasluoksnių plokščių netrukus gerokai atnaujins Kauno oro uosto keleivių terminalo vaizdą. Spalio mėnesį pradedami montuoti terminalo abiejų naujųjų dalių fasadai. Įsibėgėjant terminalo plėtros projektui, esamas erdves išplės priestatai, kurie Kaune atvers galimybes aptarnauti daugiau skrydžių ir užtikrins daugiau patogumo keliaujantiesiems.
„Kauno oro uostas yra svarbus ilgalaikei Lietuvos oro uostų (LTOU) strateginei plėtrai. Jau kitąmet po rekonstrukcijos terminalas galės aptarnauti dvigubai daugiau keleivių – iš viso apie 2 mln. per metus. Tai padės tvirtus pamatus ateities augimo perspektyvoms ir atlieps šiuo metu vyraujančias keliavimo tendencijas bei technologijų pažangą. Keleiviai iškart pajus pokyčius, atveriančius geresnę patirtį: greitesnes procedūras, patogesnį skrydžių laukimą, daugiau vietų apsipirkti ir pavalgyti“, – teigia Arnas Dūmanas, Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius.
Keleiviams – dar daugiau natūralios šviesos
Pradėjus fasadų montavimo darbus atsiskleis priestatų architektūriniai bruožai. Išorės sienoms bus panaudota apie 2 000 kv. metrų daugiasluoksnės plokštės, dar apie 1 600 kv. metrų stiklo konstrukcijų prireiks įgyvendinant vieną svarbiausių projektuotojų sumanymų – užtikrinti daugiau šviesos trijų aukštų terminalo viduje. Dėl to architektai labiausiai rūpinosi funkciniu statinio paprastumu ir fasadų šviesos laidumu.
Teigiama, kad spalio mėnesį taip pat pradėtas ir stogo dangų montavimas. Planuojama, kad iki 2024 metų pabaigos terminalo fasado darbai ir stogo montavimas bus baigti.
A. Dūmanas atkreipia dėmesį, kad galimybė išplėsti terminalą iš dviejų pusių buvo numatyta dar 2008 metais, kai Kauno oro uoste buvo pastatytas naujas keleivių terminalas.
Ilgainiui augant oro uosto veiklos apimtims, Lietuvos oro uostai priėmė sprendimą pasinaudoti patogia konstrukcine galimybe. Viešųjų pirkimų konkursą pernai laimėjusi ir rangos darbus atliekanti bendrovė „Infes“ priestatų architektūrą išlaikys analogišką su esamo pastato išraiška.
Plėtra finišuos kitąmet
Numatoma, kad keleivių terminalo plėtros projektas finišuos 2025 m. antrą pusmetį. Bendras terminalo plotas padidės apie 4400 kv. metrų ir oro uostas vienu metu galės aptarnauti iki šešių keleivinių orlaivių. Kartu išsiplės keleivių bagažo atsiėmimo zonos, didės Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonos, atsiras papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti.
Pasak Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktoriaus A. Dūmano, naujose erdvėse bus įdiegta įvairių technologinių naujovių ir pažangių sprendimų, pavyzdžiui, automatizuota pasų patikra, naujos kartos keleivių daiktų patikros skeneriai ir kt.
Šiuo metu Kauno oro uostas per valandą yra pajėgus aptarnauti daugiausia keturių skrydžių keleivius atvykimo ir išvykimo zonose.
Ilgai lauktas pokytis: Vilniaus oro uoste kitąmet keleivius veš tik elektriniai autobusai
Kauno oro uosto terminalo erdvės atidarytos keleiviams: išaugęs plotas, atnaujintos technologijos ir geresnė keleivių patirtis
Skrydžiai per Dubajų: Lietuvos oro uostai rekomenduoja 5 kryptis kelionėms
Verslo klubą Vilniaus oro uoste valdys pasaulinis tinklas
Lietuvos oro uostai skelbia aviacijos žiemos sezono kryptis: laikas planuoti atostogas ir keliones
Svarbus tvarumo pokytis Lietuvos oro uostuose: tvarūs aviaciniai degalai jau tiekiami visiems orlaiviams
Vilniaus ir Kauno oro uostuose svarbūs pokyčiai keliautojams: aviacijos saugumo patikroje – visi daiktai ir skysčiai gali likti bagažo viduje
Lietuvos oro uostuose auga ir plečiasi „Narvesen“ parduotuvės
Skrydžių tarp Lietuvos ir Izraelio plėtra: jau šią vasarą – daugiau reguliarių ir užsakomųjų skrydžių


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...