Verslas
„Barbora“: kaip internetinė maisto prekių parduotuvė pakeitė apsipirkimo įpročius Lietuvoje?
Prieš dešimtmetį mintis, kad savaitinis apsipirkimas vyks ne stumdant vežimėlį tarp lentynų, o spaudžiant mygtukus telefone, daugeliui atrodė keista. Maisto pasirinkimas – jautrus reikalas. Norisi pamatyti, paliesti, patikrinti galiojimo datą. Atrodė, kad šio įpročio nepakeis niekas.
Reklama
Tačiau Lietuvoje atsiradusi Barbora pamažu perrašė šią logiką. Ne per vieną naktį. Ne be skepticizmo. Bet pakankamai nuosekliai, kad šiandien internetinė maisto prekių parduotuvė būtų tapusi kasdienybe tūkstančiams namų ūkių.
Nuo smalsumo iki įpročio
Pirmieji užsakymai internetu dažnai būdavo „bandymas pažiūrėti, kaip veikia“. Vienas kitas produktas, gal sunkesni pirkiniai – vanduo, skalbimo priemonės. Paskui – visas krepšelis. Dar vėliau – suplanuota savaitė.
„Barbora“ Lietuvoje startavo 2015 metais. Tuo metu e. prekyba jau buvo įsitvirtinusi drabužių ar elektronikos segmente, bet maistas – visai kas kita. Čia svarbi ne tik kaina ar pasirinkimas, bet ir šviežumas, pristatymo greitis, tikslumas.
Būtent šiose vietose ir įvyko lūžis. Kai užsakytos daržovės atvykdavo tokios, kokias būtų pasirinkta savarankiškai. Kai pienas ne su paskutine galiojimo diena. Kai kurjeris pasirodydavo ne „kažkada dienos eigoje“, o konkrečiu laiko langu.
Skepticizmas tirpo tyliai.
Laikas – svarbiausia valiuta
Apsipirkimas fizinėje parduotuvėje – tai ne tik 30 ar 40 minučių tarp lentynų. Tai kelionė pirmyn ir atgal, stovėjimas eilėje, spontaniški pirkiniai, pavargę vaikai. Miestuose tai gali reikšti ir kamščius, ir parkavimo paieškas.
Internetinė maisto prekių parduotuvė iš esmės pakeitė šią matematiką. Užsakymas gali būti sudėtas vakare, gulint ant sofos. Ar per pietų pertrauką darbe. Ar net važiuojant autobusu.
Reklama
„Barbora“ modelis leido perkelti apsipirkimą iš fizinės erdvės į laiko tarpą, kuris anksčiau būdavo „tuščias“. Tai subtilus, bet esminis pokytis.
Ypač šeimoms su mažais vaikais. Ypač tiems, kurių darbo grafikas nenuspėjamas. Ypač pandemijos laikotarpiu, kai kontaktų vengimas tapo ne patogumu, o būtinybe.
Pandemija – lūžio momentas
2020 metais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, apsipirkimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė staigiai. Karantino ribojimai, fizinio atstumo reikalavimai, baimė dėl sveikatos – visa tai iškėlė internetinę prekybą į pirmą planą.
Tuo laikotarpiu „Barbora“ susidūrė su milžiniška paklausa. Pristatymo laikai buvo užimti dienoms į priekį. Dalis žmonių pirmą kartą išbandė maisto užsakymą internetu ne iš smalsumo, o iš būtinybės.
Ir nemaža dalis taip ir liko.
Net ir pasibaigus ribojimams, įprotis užsakyti maistą internetu neišnyko. Fizinės parduotuvės grįžo į rutiną, bet jau nebe kaip vienintelis pasirinkimas. Atsirado alternatyva. O alternatyvos keičia elgseną.
Mažiau impulsyvių pirkinių
Vienas įdomesnių pokyčių – pirkinių planavimas. Naršant tarp lentynų lengva į krepšelį įsidėti tai, ko nereikėjo. Akcija, graži pakuotė, spontaniškas noras.
Internetinėje aplinkoje elgsena kitokia. Krepšelis matomas visą laiką. Bendra suma – taip pat. Kiekvienas pridėjimas turi aiškią finansinę išraišką.
Dalis vartotojų pastebi, kad apsipirkdami per „Barbora“ išleidžia mažiau. Ne todėl, kad kainos mažesnės, o todėl, kad sprendimai sąmoningesni. Žinoma, ne visada. Saldumynų kategorija vis tiek egzistuoja. Bet spontaniškumo mažiau.
Kita vertus, kai kam internetinė maisto prekių parduotuvė reiškia priešingą efektą – patogumas skatina užsakyti dažniau, mažesniais kiekiais. Čia jau įpročių klausimas.
Regionų atskirtis ir logistika
Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – pristatymo galimybės išplėtotos plačiausiai. Mažesniuose miestuose ar miesteliuose pasirinkimas ribotesnis. Tai natūralu: logistika brangi, o maisto produktai – jautrūs laikui.
Vis dėlto internetinė prekyba maistu mažina atskirtį kita prasme. Net ir gyvenant toliau nuo didelių prekybos centrų, atsiranda galimybė gauti platesnį asortimentą. Ne tik bazinius produktus, bet ir specializuotas prekes – be glitimo, be laktozės, ekologiškas.
Šis aspektas dažnai lieka antrame plane, bet kai kam jis esminis.
Pasitikėjimo klausimas
Maistas – asmeniška. Todėl pasitikėjimas čia svarbesnis nei daugelyje kitų e. prekybos sričių.
„Barbora“ modelis grindžiamas surinkėjų darbu fizinėse parduotuvėse ar sandėliuose. Žmogus realiai parenka produktus už klientą. Tai reiškia, kad klaidos galimos. Kartais pasitaiko ne tas dydis, ne tas brandumas, pakeistas produktas.
Reakcija į tokias situacijas tampa lemiama. Greitas pinigų grąžinimas, aiški komunikacija, galimybė pateikti pastabas – visa tai kuria ilgalaikį santykį.
Pasitikėjimas neatsiranda iš reklamos. Jis atsiranda iš pakartotinių, sklandžių patirčių.
Skaitmenizacijos pagreitis
Internetinė maisto prekių parduotuvė – tik dalis platesnio skaitmenizacijos proceso. Mokėjimai telefonu, lojalumo kortelės programėlėse, elektroninės sąskaitos.
„Barbora“ integravosi į šį ekosistemą gana natūraliai. Užsakymų istorija leidžia pakartoti pirkinius vienu paspaudimu. Išsaugoti sąrašai taupo laiką. Personalizuoti pasiūlymai atsiranda remiantis ankstesniais pasirinkimais.
Tai patogu. Kartais net per daug patogu.
Algoritmai pradeda „spėti“, ko gali prireikti. Ir dažnai pataiko. Tačiau kartu siaurina pasirinkimo lauką. Jei nuolat perkamas tas pats pienas, alternatyvos lieka paraštėse.
Aplinkos klausimas – mažiau maišelių ar daugiau transporto?
Diskusija apie tvarumą neišvengiama. Iš vienos pusės, užsakant internetu galima atsisakyti spontaniškų mažų apsipirkimų automobiliu. Vienas kurjerio maršrutas aptarnauja dešimtis klientų.
Iš kitos – pakuotės, maišeliai, logistika. Šaldymo grandinė. Transportas.
Vienareikšmio atsakymo čia nėra. Daug kas priklauso nuo individualių įpročių. Jei vietoj vieno suplanuoto užsakymo dar vykstama į fizinę parduotuvę „tik keliems dalykams“, bendras poveikis gali net padidėti.
Vis dėlto tendencija aiški – vartotojai vis dažniau klausia apie pakuočių mažinimą, galimybę atsisakyti papildomų maišelių, rinktis tvaresnius sprendimus.
Konkurencija ir rinka
„Barbora“ Lietuvoje veikia ne vakuume. Už jos stovi Maxima grupė, turinti stiprią fizinių parduotuvių infrastruktūrą. Tai suteikia pranašumą tiekimo grandinėje, asortimento formavime.
Kita vertus, rinkoje atsiranda ir kitų žaidėjų – tiek specializuotų e. parduotuvių, tiek fizinių tinklų su savo pristatymo paslaugomis. Konkurencija skatina gerinti paslaugą, trumpinti pristatymo laikus, plėsti teritorijas.
Vartotojui tai reiškia pasirinkimą. O pasirinkimas ilgainiui tampa norma.
Kainos klausimas
Maistą Neringoje bus galima pirkti išmaniai – į Kuršių Neriją žengia „Barbora“
Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad maisto užsakymas internetu brangesnis. Pristatymo mokestis, galimai aukštesnės kainos.
Realybė sudėtingesnė. Taip, pristatymas kainuoja. Tačiau fizinis apsipirkimas taip pat turi savo kainą – kuras, laikas, impulsyvūs pirkiniai. Skirtumas dažnai mažesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Be to, „Barbora“ dažnai taiko tas pačias akcijas kaip ir fizinės parduotuvės. Lojalumo pasiūlymai persikelia ir į internetinę erdvę.
Galiausiai viskas susiveda į prioritetus: ar svarbiau keliais eurais mažesnė suma, ar sutaupytos dvi valandos.
Įpročių kaita – lėta, bet gili
Ineta Puzaraitė-Žvagulienė dalijasi patarimu, kaip atpratinti vaikus nuo nemaistingų užkandžių
Didžiausias pokytis galbūt net ne technologinis. Jis psichologinis.
Apsipirkimas ilgą laiką buvo tam tikra rutina, net ritualas. Šeštadienio rytas prekybos centre. Sąrašas rankoje. Ilgos eilės prieš šventes.
Dabar daliai žmonių tai tapo fonine veikla. Be didesnio emocinio svorio. Maistas atvyksta prie durų. Kartais net nepastebimai.
Tai nereiškia, kad fizinės parduotuvės išnyks. Jos išlieka socialine erdve, spontaniškumo vieta, galimybe pamatyti naujoves gyvai. Tačiau internetinė maisto prekių parduotuvė jau įsitvirtino kaip lygiavertė alternatyva.
Ir kai kas net pasakytų paprastai: „užsakymas per Barbora – paprasčiau“. Be didesnės filosofijos.
Technologija, kuri tapo nematoma
Įdomiausia, kad pati technologija pamažu tampa nepastebima. Programėlė telefone. Keli paspaudimai. Pranešimas apie pristatymą.
Kai paslauga veikia sklandžiai, apie ją negalvojama. Ji tiesiog įsilieja į kasdienybę. Kaip elektra ar vanduo.
Būtent šiame etape ir galima kalbėti apie tikrą įpročių pasikeitimą. Ne tada, kai naujovė stebina. O tada, kai ji tampa savaime suprantama.
„Barbora“ Lietuvoje per mažiau nei dešimtmetį nuėjo būtent šį kelią – nuo smalsumo objekto iki rutinos dalies. Kai kam – būtinos. Kai kam – patogios alternatyvos. Kai kam – vis dar atsarginio varianto.
Tačiau ignoruoti šio pokyčio jau nebeįmanoma. Apsipirkimo įpročiai pasikeitė. Ir greičiausiai nebegrįš į ankstesnę formą.
Verslininkė Ineta Puzaraitė-Žvagulienė: „Vaikams maratonas – būdas išbandyti savo jėgas“
Reklama
