Verslas
Beveik 400 mln. eurų investicijų į žaliąsias technologijas: Lietuvos verslai mato ir iššūkius, ir galimybes
Žalioji transformacija šiandien yra vienas aktualiausių klausimų visoje Europos Sąjungoje. Inovacijų agentūros duomenimis, Lietuvos pramonė vis daugiau lėšų skiria švariųjų technologijų diegimui ir kūrimui – per pastaruosius metus investuota 376 mln. eurų, tačiau iššūkiai neapsiriboja vien finansais. Įmonės susiduria su papildomais kaštais, reguliaciniais pokyčiais ir būtinybe per trumpą laiką įgyvendinti sudėtingas reformas. Dėl to viešojoje erdvėje vis dažniau keliamas klausimas: ar žaliasis kursas yra galimybių šaltinis, ar papildoma našta?
Reklama
Verslams kelia iššūkių
Europos Sąjungos žalioji transformacija formuoja naujas konkurencijos taisykles. Įmonėms keliami reikalavimai mažinti poveikį aplinkai, diegti energijos efektyvumo sprendimus ir užtikrinti tvaresnes tiekimo grandines. Tokie pokyčiai atveria naujų galimybių stiprinti pozicijas rinkose, tačiau kartu kelia ir daug praktinių klausimų – kaip finansuoti reikalingas investicijas, kaip suspėti su greitai besikeičiančiais standartais ir kaip apsaugoti vietos pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinės direktorės Ramintos Radavičienės teigimu, žalioji transformacija, nors ir nekvestionuotina kryptis, kelia daug iššūkių šalies verslams.
„Žalioji transformacija Lietuvos pramonei yra būtina, tačiau be nuoseklaus investicijų ir konkurencingumo plano įmonės rizikuoja susidurti su skirtingomis sąlygomis. Kadangi keliame aukštus standartus savo gamintojams, turime užtikrinti apsaugos mechanizmus – trečiųjų šalių produkcija, kuri neatitinka šių standartų, neturi užplūsti Europos rinkos,“ – sako R. Radavičienė.
Panašią dilemą mato ir VMG grupės tvarumo departamento vadovė Vilma Burškytė, kuri akcentuoja dvejopą žaliosios transformacijos poveikį.
„Nuogąstavimai dėl žaliosios transformacijos yra pagrįsti – pokyčiai vyksta itin sparčiai ir įvairiomis kryptimis, o jų įgyvendinimui reikia daug resursų. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tvarumo integracija tampa būtina sąlyga konkurencingumui užtikrinti,“ – teigia V. Burškytė.
Investicijos padeda konkuruoti
Reklama
Žalioji transformacija įmonėms reiškia būtinybę ne tik mažinti emisijas, bet ir investuoti į technologinį atsinaujinimą. Vienas didžiausių iššūkių – kaip šias investicijas paversti konkurenciniu pranašumu, o ne išlaidų eilute.
„Mūsų grupės požiūriu, kiekviena investicija į tvarumą turi sukurti pridėtinę vertę – didinti atsparumą, efektyvumą arba atliepti klientų lūkesčius. Energijos efektyvumo sprendimai bei atsinaujinančios energetikos projektų plėtra mažina ilgalaikes sąnaudas, o žiedinės ekonomikos modeliai užtikrina racionalų žaliavų panaudojimą,“ – pasakoja V. Burškytė.
Pasak jos, įmonių grupė jau yra įdiegusi saulės elektrines, pritaikiusi ORC technologiją energijos gamybai, o gamybos procesuose integruoja dirbtinio intelekto sprendimus, leidžiančius mažinti atliekų kiekį ir optimizuoti procesus. Tačiau šalia verslo pastangų svarbus ir valstybės vaidmuo.
Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovo Martyno Survilo manymu, šiuo metu daugiau pastangų būtina skirti spartinant technologijų diegimą sunkiai dekarbonizuojamuose sektoriuose – chemijos, cemento, stiklo, metalo apdirbimo pramonėje. Pasak pašnekovo, tokiose srityse vien simbolinių priemonių neužtenka – reikia stambių demonstracinių projektų, greitesnių leidimų ir infrastruktūros sprendimų.
„Šiuo metu galioja 42 mln. eurų pramonės dekarbonizacijos kvietimas apdirbamosios gamybos įmonėms. Didžiausia galima subsidija siekia 10 mln. eurų vienai įmonei. Vis dėlto svarbiausia – ilgalaikės, nuoseklios priemonės, nes žalioji transformacija nėra vieno biudžetinio ciklo reikalas,“ – pabrėžia M. Survilas. „Nordikos“ valdytojos portfelis pernai ūgtelėjo 43 mln. Eur, Lenkijoje investuota per 100 mln. Eur
Pašnekovas priduria, kad Inovacijų agentūros vaidmuo neapsiriboja vien finansine parama – organizacija taip pat įsitraukia į Europos iniciatyvas, kurios padeda spartinti leidimų procesus ir suteikti ypatingą statusą įmonių projektams. Zarasuose į naują „Hesburger“ restoraną investuota 1,4 mln. Eur
Inovacijų agentūros duomenimis, per pastaruosius metus į švariųjų energetikos technologijų diegimą pramonėje jau investuota 376 mln. eurų, finansavimą gavus beveik 500 projektų. Daugiausiai investuota Telšių, Kauno bei Šiaulių apskrityse.
Tvarumo aspektas svarbus partneriams
Žvelgiant į ateitį, klausimas dėl žaliosios transformacijos išlieka atviras. Ekspertės sutaria, kad verslai susiduria su kaštų spaudimu, technologijų prieinamumo problemomis ir globalia konkurencija. Tačiau tvarumas, anot jų, vis dažniau tampa kertiniu kriterijumi investuotojams, klientams ir partneriams. „Hesburger“ pardavimai Lietuvoje pernai viršijo 57,9 mln. Eur, investuota 6,6 mln. Eur
„Tiek žengiant į naujas rinkas, tiek ieškant papildomo finansavimo, tiek derantis su naujais klientais vienu esminiu kriterijumi tampa organizacijos tvarumas,“ – sako V. Burškytė.
Jai pritaria ir M. Survilas, pridurdamas, kad didėjanti atsinaujinančios energijos dalis, spartėjanti pramonės elektrifikacija, žiediniai sprendimai ir pirmieji žaliąjį vandenilį apimantys projektai leis išsiveržti iš kaštų konkurencijos į aukštesnės vertės nišas. Kretingoje – pirmasis „Hesburger“ tinklo restoranas, investuota 2 mln. Eur
Inovacijų agentūros duomenimis, įmonės šiuo metu yra skyrusios 332 mln. eurų esamų švariųjų technologijų diegimui, o 44,5 mln. eurų investuota į naujų technologijų kūrimą
Reklama
