Gamykla gamyklai nelygu: atskleidė, kokius reikalavimus turi atitikti stambūs investiciniai projektai

Vokietijos kapitalo medienos plaušo plokščių gamintojos „Homanit Lietuva“ gamykla – pirmasis projektas Lietuvoje, kuriam suteiktas stambaus investicinio projekto statusas. Tvarumo svarba šiandien akcentuojama visose gyvenimo srityse, o tokio dydžio gamyklos turi atitikti pačius aukščiausius aplinkosauginius standartus ir pasitelkti pažangiausius technologinius bei inžinerinius sprendimus. Naujoji gamykla netoli Vilniaus – ne išimtis.

Reklama

2022-aisiais statyti pradėta „Homanit Lietuva“ orientuojasi į tvarią ir aplinką tausojančią gamybą. Dar gamyklos projektavimo etape atliktas poveikio aplinkai vertinimas parodė, kad planuojama veikla atitiks veiksmingiausius ir pažangiausius medienos plaušo plokščių gamybos ir šios veiklos vykdymo metodų plėtojimo būdus, įvardytus geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informaciniuose dokumentuose, taip pat – ir kitus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.

Pagrindinė naujos gamyklos produkcija – medienos plaušo plokštės, skirtos baldų, durų ir parketlenčių gamintojams. Gaminant šias plokštes, bus naudojama itin pažangi ir inovatyvi technologija, eksploatuojami aukščiausius aplinkosauginius standartus atitinkantys oro valymo įrenginiai.

Prioritetas aplinką ir energiją tausojančiai veiklai

Dar pačioje projekto pradžioje buvo nutarta didelį dėmesį skirti tvariai gamybai. Plonos vidutinio ir didelio tankio medienos plaušo plokštės bus gaminamos iš atsinaujinančios žaliavos – medienos.

Naudodama šią žaliavą, „Homanit Lietuva“ prisidės prie klimato kaitos švelninimo, nes medienoje užrakinta anglis bus paverčiama baldų komponentais ar kitais gaminiais, kurie ilgus metus tarnaus buityje ir nepateks atgal į atmosferą anglies dvideginio pavidalu.

„Homanit Lietuva“ savo produkciją gaminti ketina iš kruopščiai atrinktos medienos. Įmonei suteiktas visame pasaulyje gerai atpažįstamas FSC® gamybos grandies sertifikatas. Jis patvirtina, kad sertifikuotų produktų gamybai naudojama mediena yra kilusi iš atsakingai tvarkomų miškų, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas miško aplinkosauginėms, socialinėms funkcijoms.

Dar vienas žingsnis tvarumo link – ateityje gamyklos teritorijoje planuojama įrengti saulės jėgainė. Saulės modulių eksploatavimui jau numatyta vieta bei reikiamos konstrukcijos.

Atsižvelgiant į augantį žmonių sąmoningumą rinktis aplinkai draugiškesnes transporto priemones, automobilių aikštelėje įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės.

Reklama

Lietaus vandenį ištrauks slėgis

Įrenginėjant gamyklą, per metus ketinančią pagaminti net ketvirtadalį visos „Homanit“ grupės produkcijos, buvo pasirinkti pažangiausi inžineriniai sprendimai. Vienas jų – „Geberit Pluvia“ lietaus nuotekų sistema: pastate įrengtos 339 stogo įlajos ir beveik 5 tūkst. metrų vamzdynų.

Pasak „Geberit“ Baltijos šalių projektinių pardavimų vadovo Vytauto Dindos, jei savitakinėje sistemoje lietaus vanduo nuteka dėl nuolydžio vamzdyne, tai „Pluvia“ vamzdžių sistema greitai prisipildo lietaus vandeniu ir ištraukia jį pasitelkdama susidarantį neigiamą slėgį.

Dvigubai mažesni vamzdynų skersmenys – dvigubai daugiau vandens

„Stogo įlajos užtikrina veiksmingą sistemos darbą neleisdamos sistemai įsiurbti oro, – sako V. Dinda. – Šitaip išleidžiama dvigubai daugiau lietaus vandens, nors naudojamas dvigubai mažesnio skersmens vamzdis. Kadangi vamzdynų įrengimui nereikalingas nuolydis, konstrukcijų projektuotojai turi daugiau laisvės. Be to, sistemai reikia mažiau nuotekų stovų ir vamzdynų grindyse bei grunte, tad įrengimo bei medžiagų sąnaudos taip pat yra mažesnės.“

Anot V. Dindos, dirbant prie tokio masto projektų, būtinas dalyvavimas viso proceso metu – nuo projektavimo darbų iki įrengimo. „Mes, sistemos projektuotojai ir gamintojai, bendradarbiavome su rangovais iki pat darbų užbaigimo. Lietaus nuotekų sistemos įrengimo trukmė priklauso nuo daugybės faktorių, tačiau visuomet užtikriname, kad savo srities profesionalai lydėtų visose projekto fazėse, iki galutinio rezultato.“

Gamykla per parą ketina pagaminti apie 1 tūkst. kubinių metrų plokščių, o per pirmus veiklos metus galėtų pasiekti 60-70 mln. eurų apyvartą, galinčią patrigubėti pradėjus plokščių apdailinimo darbus. Gamyklos produkciją ketinama eksportuoti į Europos šalis.