JAV prokurorai „Instagram“ nutempė į teismą: turės prisiimti atsakomybę už sąmoningai žalojamus vaikus

Kalbos apie „Instagram“ keliamą žalą vaikams virto kūnu – prieš kelias savaites net 42 JAV valstijų atstovai socialinį tinklą padavė į teismą. Bylą pradėję generaliniai prokurorai platformą valdančią „Meta“ kaltina tyčiniu priklausomybės formavimu ir prisidėjimu prie jaunimo psichinės sveikatos krizės. „Instagram“ griežtai atmetant bet kokius kaltinimus, „Telia“ ekspertai apžvelgia šio socialinio tinklo poveikį paaugliams ir pataria, kaip apsisaugoti nuo neigiamo poveikio.

Reklama

„Kalifornijos teismą pasiekusi byla yra vienas didžiausių smūgių „Instagram“ reputacijai nuo 2021 m. įvykusios buvusios darbuotojos išdavystės apie vidinių tyrimų ignoravimą ir tolesnį jaunuolių nepasitenkinimą savo kūnu skatinančio turinio rodymą. Galimai, platforma sieks paneigti šiuos kaltinimus, kadangi tai gresia didelės dalies pelno praradimu, todėl atsakomybė apsaugoti „Instagram“ naudojančias atžalas galiausiai vis tiek gula ant tėvų pečių. Geriausia tai daryti vaiko paskyrą prijungiant prie tėvų, filtruojant jiems rodomą turinį bei ribojant socialiniame tinkle praleidžiamą laiką“, – situaciją komentuoja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vaikų saugumo internete ekspertė Indrė Bimbirytė-Yun.

Pelnas – aukščiau moralės

Pagrindiniu „Instagram“ bylos motyvu teisininkai laiko „Meta“ praktiką, kai siekiant užtikrinti kuo didesnį jauno žmogaus įsitraukimą, naudojami vartotojo duomenys. Tai daroma, aiškiai žinant, kad jaunuolio dėmesį kaustantis turinys gali vesti prie savęs žalojimo ir nepagrįsto nepasitenkinimo savimi. „Instagram“ to sąmoningai neužkardo, baimindamasi, jog paslėpus paauglių psichikai kenksmingas nuotraukas bei vaizdo įrašus, smarkiai sumažėtų platformoje praleidžiamas laikas bei atitinkamai nukristų uždarbis iš ten rodomų reklamų.

Uždangą nuo to, kas iš tikrųjų dedasi „Meta“, dar 2021 m. nutraukė iš bendrovės pasitraukusi Frances Haugen, kuri paviešino nerimą keliančius dokumentus. Jie patvirtino, kad kompanijos produktuose naudojamas algoritmas paaugliams geba parinkti būtent tokį turinį, kuris formuoja kompleksus dėl brendimo laikotarpiu besikeičiančio kūno.

„Instagram“ kūrėjai tai puikiai žinojo, nes savo produkto poveikį bandė įvertinti tyrimais ir nustatė nerimą keliančius, bet niekur neviešintus rezultatus. Jungtinėje Karalystėje net trečdalis apklaustų paauglių merginų patvirtino, kad „Instagram“ privertė jas jaustis blogai dėl savo išvaizdos, 17 proc. jų pablogino valgymo sutrikimų sunkumą, o beveik 14 iš šimto respondenčių kėlė mintis apie savižudybę“, – dvejų metų senumo įvykius prisimena I. Bimbirytė-Yun.

Deja, žalą jaunajai kartai patvirtina ne tik sausa statistika, bet ir aukos. Dar 2017 m. JK teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad keturiolikmetės Molly Russell mirtį nulėmė būtent internetinio turinio pinklės, skatinusios į savižudybę pastūmėjusią depresiją bei nerimą, bet tuo pačiu metu neleidusios ištrūkti ir nustoti žiūrėti žalojantį naujienų srautą.

Praktika nėra nauja

Nors po kilusio skandalo kritikų akys nukreiptos į „Instagram“, „Telia“ Skaitmeninio pažangos centro atstovė atskleidžia, jog panašius veiklos metodus naudoja beveik visi šio socialinio tinklo konkurentai. Tiek „Instagram“, tiek „TikTok“ ir „Snapchat“ taisyklėse minimali vartotojo amžiaus riba siekia 13 metų, tačiau vieša paslaptis, jog jaunesni vartotojai šią kliūtį lengvai apeina, nurodydami neteisingą gimimo datą bei vienu paspaudimu pažymėdami savo sutikimą su platformos taisyklėmis. Nepaisant to, socialiniai tinklai sąmoningai nesiima apsunkinti šio proceso.

Tokio amžiaus vaikai socialiniams tinklams patrauklūs savo patiklumu ir kritinio mąstymo stoka. Jie lengvai užkimba ant ten skleidžiamų kontraversiškų idėjų kabliuko bei tampa tiesiog neatplėšiami nuo prieštaringo turinio.

„Britų nevyriausybinė organizacija „Kovos su skaitmenine neapykanta centras“ (CCDH) aptiko, kad „TikTok“ profilio vardą iš „Sarah“ pakeitus į „Sarah, mesk svorį“ socialinis tinklas jame talpinamą turinį kitiems vartotojams pradeda rodyti net dvylika kartų dažniau. Kitas tyrimas nustatė, jog keturiolikmečių vaikinų sraute kur kas dažniau bus atvaizduojami moterų diskriminacija ir agresija jų atžvilgiu pagarsėjusio kikboksininko Andrew Tate‘o vaizdo įrašai“, – rinkoje aktualią problemą iliustruoja pašnekovė.

Didelių pokyčių tikėtis neverta

I. Bimbirytės-Yun teigimu, nepaisant visuotinio susirūpinimo vaikų gerove socialinėse medijose, reformų perspektyva atrodo paankamai miglota. „Meta“ atstovai neigia bet kokius priekaištus ir nerodo inciatyvos savarankiškai nors kokių priemonių pažaboti vaikų traumavimą. Panašu, kad abi pusės nusiteikusios eiti iki galo, tad bent jau kol sulauksime teisinio proceso pabaigos, rūpinimąsi savo atžalų saugumu į savo rankas turėtų perimti patys tėvai.

„Instagram“ jau kurį laiką siūlo keletą funkcijų, kurios leidžia sekti vaiko gyvenimą socialinėje erdvėje. Visų pirma, vienas iš tėvų „Instagram“ nustatymų „Supervision“ skiltyje į vaiko paskyrą gali nusiųsti kvietimą priežiūrai. Patvirtinus kvietimą, globėjai savo „Instagram“ paskyroje gali matyti, kiek laiko socialiniame tinkle vaikas praleidžia per dieną, kokius profilius seka ir kas seka jį. Taip pat vaiko paskyros nustatymų „Sensitive Content Control“ dalyje galima pasirinkti, kad jam būtų rodoma mažiau jautraus ir galimai neigiamai veikiančio turinio.

„Nors „Instagram“ praleidžiamą laiką rodo pati programėlė, tėvams rekomenduojama vaiko telefone įdiegti ir papildomą ekrano laiko stebėjimo aplikaciją, nes mažieji gali būti linkę susikurti naują paskyrą vien tam, kad išvengtų budrios tėvų akies. Tą gali atlikti „iOS“ ir „Android“ skirta „Screentime“ programėlė arba pačiuose išmaniuosiuose gamykliškai įdiegti tėvų kontrolės nustatymai. Visgi pats svarbiausias patarimas yra be visų kontrolės priemonių nepamiršti su vaiku kalbėtis apie laiką, praleistą internete, ten sekamą turinį, jo sukeltas mintis bei imtis priemonių, pastebėjus nerimą keliančius ženklus“, – reziumuoja Skaitmeninės pažangos centro ekspertė.