Verslas
Kaip BMW išgyveno vos nebankrutavę — ir tapo vienu sėkmingiausių automobilių gamintojų pasaulyje?
Kartais sunku patikėti, kad dabartinis premium automobilių simbolis — BMW — kažkada stovėjo ant tokio plono ledo, kad vienas netikęs žingsnis būtų panaikinęs visą prekės ženklą iš žemėlapio. Šiandien Bavarijos gamintojas atrodo tvirtas kaip granitas: rekordiniai pardavimai, elektrifikacijos planai, ištisa fanų armija. Bet istorija nebuvo tiesi. Ne, ji labiau priminė ilgą, vingiuotą kalnų kelią — tą patį, kuriuo mėgsta važinėti BMW reklamos.
Reklama
Kas įdomiausia, kartais būtent tie krizės momentai, tie „vos neiškritome per bortą“, užgrūdina įmonę labiau nei dešimt ramių metų.
Ir BMW tikrai žino, ką reiškia stovėti ant bedugnės krašto.
Ankstyvieji metai: nuo skraidymo link kelių
BMW istorija prasidėjo ne automobiliuose. Tai sena daina, bet vis dar įdomi: kompanija gimė iš orlaivių variklių gamybos. Ironiška — šiandien BMW žinomas dėl žemę apkabinusių sedanų ir bekelės monstrų, o kažkada žiūrėjo į dangų. Tačiau po Pirmojo pasaulinio karo, kai Vokietijai buvo uždrausta gaminti lėktuvų variklius, reikėjo staigiai persiorientuoti. Bendrovė pradėjo gaminti motociklus, vėliau — automobilius, nors tie pirmieji buvo kur kas kuklesni, nei įsivaizduotų dabartiniai M serijos gerbėjai.
Bet nuo pat pradžių BMW lydėjo tam tikras ambicingas rūstumas — įsisenėjusi idėja, kad nesi tik dar vienas gamintojas. Kad gali būti geresnis, greitesnis, techniškesnis. Tačiau ambicijos neuždirba pinigų. Bent jau ne iš karto.
Ir čia prasideda pirmoji didžioji krizė.
Kai BMW beveik išnyko iš automobilių žemėlapio
Trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir visą ketvirtąjį, BMW bandė atsispirti kaip automobilių gamintojas, bet pelningumas… na, švelniai tariant, nesišypsojo. Antrojo pasaulinio karo padariniai, šalyje siautėjanti infliacija, griežta priežiūra ir visuotinis nepriteklius. Kaip iš to išlipti?
Po karo BMW fabrikai buvo subombarduoti arba užimti, įrangos dalis — išmontuota ir išsiųsta kaip reparacijos. Įmonė faktiškai pradėjo nuo nulio. O 1950-aisiais, kai reikėjo kuo greičiau sugrįžti į rinką, BMW ėmėsi… prabangių, brangių, elegantiškų automobilių, tokių kaip 501 ir 502 modeliai.
Reklama
Skamba gražiai, bet tam laikmečiui tai buvo klaida. Vokietijos vairuotojams reikėjo pigios, praktiškos technikos. BMW siūlė „automobilį gydytojui“ (taip kartais juokaudavo vietiniai), o rinkai reikėjo „automobilio darbininkui“.
Pardavimai nejudėjo. Skolos kaupėsi. Ir 1959 m. BMW prarado tik keletą savaičių iki visiško bankroto. Tai ne metafora. Tai faktas. Naujasis 3 Serijos BMW oficialiai pristatytas Lietuvoje
Generalinė asamblėja, investuotojai, įsiutusios diskusijos, net siūlymas parduoti BMW konkurentui Daimler-Benz — visa tai vyko viename, atrodytų, ramiame Miuncheno posėdžių kambaryje. Ir tik atkaklumas, maištaujantys akcininkai bei vieno konkretaus žmogaus — Herberto Quandto — sprendimas įsikišti išgelbėjo BMW nuo visiškos mirties.
Quandt šeimos manevras — smarkiai rizikingas, bet lemtingas
Herbertas Quandtas šiandien kartais minimas su dviprasme nuotaika: dalis jo šeimos istorijos yra komplikuota, susijusi su karo metais ir vokišku pramonės paveldu. Bet verslo kontekste jis buvo žmogus, kuris nusprendė padėti įmonę ant bėgių tuo metu, kai praktiškai visi kiti žiūrėjo į išėjimo duris.
Quandtas padidino savo investicijas, sustabdė Daimler-Benz įsigijimo planą ir suteikė BMW finansinį deguonį. Bet tik deguonis negydo — reikėjo idėjos.
O idėja pasirodė pakankamai paprasta: gaminti automobilius, kuriuos žmonės realiai galėtų nusipirkti, bet kartu išlaikyti sportiškumo ir inžinerinio tikslumo dvasią. Kitaip tariant, rasti balansą tarp emocijos ir racionalumo, tarp svajonės ir finansų departamento.
Ir 1962 m. rinkoje pasirodė „Naujųjų klasės“ (Neue Klasse) modeliai. Jei reikėtų pasirinkti vieną momentą, kai BMW pradėjo savo tikrąją transformaciją — tai būtent šis.
„Neue Klasse“ — automobiliai, kurie viską pakeitė
Gera istorija automobilizmo pasaulyje visada prasideda nuo gero modelio. „Neue Klasse“ būtent toks ir buvo. Lengvas, sportiškas, su nauja keturių cilindrų variklių šeima. Atsirado dizaino linijos, kurios vėliau tapo BMW vizitine kortele: dvigubos radiatoriaus grotelės, taisyklingos proporcijos, šiek tiek agresyvi laikysena. Ir svarbiausia — žmonės tuos automobilius pirko.
Staiga BMW tapo nebe brangia prabanga, o protingai kainuojančiu, gerai valdomu, patikimu vidutinės klasės automobiliu, kuris turėjo charakterį. Kvapą gniaužiantį posūkiuose, šiek tiek pašėlusį, bet neperspaustą. Pirmasis BMW „Neue Klasse“ modelis
Bendrovė pradėjo augti. Pagaliau uždirbti. O tada — žengti į vis naujus segmentus. 3 serija. 5 serija. 7 serija. Visi šie vardai šiandien skamba taip, lyg egzistavo visada, bet iš tiesų jų gimimas buvo vienas kitą papildančių strateginių sprendimų virtinė.
Krizės, klaidos ir nauji kelionės vingiai
Galėtume sakyti, kad nuo to momento BMW gyvenimas buvo tiesus kelias į sėkmę. Bet tai būtų netiesa.
70-ųjų pabaigoje kompaniją supurtė naftos krizė, 80-aisiais — agresyvi konkurencija, 90-aisiais — ambicingas žingsnis į naujus segmentus ir… kartais nuostolingi eksperimentai.
Ir, aišku, toji garsioji istorija su Rover įsigijimu. Jei vertintume BMW pastarųjų dešimtmečių klaidas, ši — pati ryškiausia. 1994 m. BMW nusprendė įsigyti britų Rover Group. Tikėjosi sukurti globalų milžiną. Vietoje to gavo finansinę juodąją skylę.
Projektas baigėsi didžiuliais nuostoliais. Tiek dideliais, kad net šiandien kai kurie BMW veteranai prisimena tą laikotarpį su tokia pačia mina, kokią turėtų žmogus, netyčia nusipirkęs antikvarinį baldą, kuris pasirodo esąs supuvęs iš vidaus.
Vis dėlto būtent šis Rover epizodas BMW daug ko išmokė: apie discipliną, aiškų identitetą ir gebėjimą laiku trauktis. Paradoksas, bet klaidos sustiprino įmonę labiau nei sėkmės.
Naujoji era — technologijos ir identiteto paieškos
Šiandienos BMW yra sudėtingas derinys tarp tradicijų ir inovacijų. Vieną dieną kalba apie tiesioginį šešių cilindrų variklio paveldą, kitą — apie elektrinių automobilių ateitį. Kitaip tariant, žongliruoja dviem pasauliais. Rudenį pasirodys naujasis „BMW 4 GRAN COUPE”
Elektriniai modeliai — i3, vėliau iX ir i4 — sukėlė daug diskusijų. Kai kas gyrė drąsą. Kiti klausė, ar tai vis dar BMW, kurį pažįstame. Ir, tiesą sakant, tas dvejojimas buvo natūralus. Kompanija pati atvirai prisipažįsta, kad ieško naujo tono.
Bet čia slypi vienas iš esminių BMW bruožų: gebėjimas pergalvoti save neišsižadant šaknų. Juk turbūt nėra kito premium gamintojo, kuris vienodai aistringai saugotų sportiško automobilio dvasią ir kartu pasiryžtų viską performatuoti dėl ateities technologijų.
Elektrifikacija prasidėjo anksti — su i3, kuris pasirodė pernelyg anksti (ir pernelyg keistas) tam laikmečiui. Bet galbūt taip ir turi būti. BMW dažnai daro šuolį anksčiau, negu rinka visiškai tam pasiruošusi. Kartais pataiko. Kartais — sudega. Bet visada juda.
Ką BMW istorija pasako apie išlikimą šiandien
Atsakymas paprastas, nors skamba truputį filosofiškai: stiprios įmonės nebūtinai yra tos, kurios niekada neklumpa. Dažniau jos — tos, kurios nepasiduoda, kai klumpa. BMW vos nebankrutavo, buvo parduodama konkurentui, buvo praradusi tiek orientaciją, tiek pinigus. Ir vis dėlto atsitiesė.
Nes mokėjo padėti teisingą statymą. Nes išlaikė stiprų branduolį: inžineriją, vairavimo jausmą, tam tikrą vokišką užsispyrimą. Kartais net per didelį — bet tai jau BMW širdies dalis.
Ir šiandien, kai keičiasi visas automobilių pasaulis — nuo degalų iki autonominio vairavimo — BMW vėl stovi toje pačioje, šiek tiek neramioje teritorijoje. Bet, žinant šimtmetį trukusią istoriją, galima manyti, kad tai jų natūrali būsena. 8 SERIJOS BMW ŠEIMĄ PAPILDĖ „GRAN COUPE“ MODELIS
Jie moka išlikti ten, kur kiti suklumpa. Net jei tam prireikia kelių beveik bankrotų.
Reklama
