Kaip kalėjimo dizainas „Mac“ pavertė ikona ir kodėl „BlackBerry“ buvo statuso simbolis?

Technologijų rinkoje, lygiai kaip ir aprangoje, egzistuoja mados. Šio amžiaus pradžioje mažai kas būtų patikėjęs, kad „iPod“ grotuvas sukels revoliuciją, o didelę klaviatūrą turintis „BlackBerry“ telefonas taps ne ką mažesniu prestižo simboliu, nei prabangus laikrodis. Tačiau tendencijos labai greitai keičiasi – abu minėti įrenginiai šiandien egzistuoja nebent istorijos vadovėliuose. „Telia“ pasakoja, kas lemia technologijų madas ir kodėl jos pastaruoju metu vis dažniau atgimsta naujuose produktuose.

Reklama

„Žmonės, kurie kuria technologijas, gyvena tarp mūsų. Jie klausosi panašios muzikos, žiūri tuos pačius filmus ir seka naujausių laikų tendencijas. Todėl technologijų mados dažnai kyla ne tik iš poreikio ar naujai išvystytų gamybos procesų, bet ir iš kultūrinio konteksto. Kaip ir drabužiuose, technologijų kryptį diktuoja ne tik tai, ką žmonės nori naudoti, bet ir kaip jie save pageidauja išreikšti. Tą puikiai demonstruoja po daugybės metų vėl į madą grįžtantys permatomi įrenginių korpusai bei sulenkiami telefonai“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.

Kalėjimo įkvėpta permatomo dizaino mada

1998 m. juodų ir gelsvų kompiuterių rinką supurtė dar nematyto dizaino „Apple iMac G3“. Kiaušinio formos, viename korpuse su monitoriumi integruotas įrenginys akį rėžė mėlyna, oranžine, violetine ir kitomis ryškiomis spalvomis, o svarbiausia – buvo permatomas. Vartotojai per tonuotą plastiką galėjo matyti plokštes, kabelius bei kitus prietaiso veikimui reikalingus komponentus.

Šią originalią idėją netruko „pasigauti“ ir kiti garsių to laikmečio elektronikos įrenginių gamintojai. Ant parduotuvių lentynų dar tais pačiais metais pasirodė permatoma „Game Boy Color“ konsolė ir „N64“ žaidimų pultas.

Mažai kas žino, bet įkvėpimo šie prietaisai sėmėsi ne iš garsių menininkų kūrinių ar kitų romantiškų šaltinių, o iš kalėjimuose naudojamos elektronikos. Praėjusio amžiaus paskutiniais dešimtmečiais JAV laisvės atėmimo įstaigose buvo pradėti naudoti permatomą korpusą turintys televizoriais ir radijo grotuvai. Tai maksimaliai apsunkino galimybes kaliniams šiuose prietaisuose slėpti draudžiamus daiktus, o šį funkcinį elementą gamintojams galiausiai pavyko panaudoti ir estetiniais tikslais.

„Permatoma elektronika rezonavo su to laikotarpio nuotaikomis. Visuomenėje buvo jaučiamas susižavėjimas tuo metu itin sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, todėl galimybė pažvelgti, kas dedasi įrenginio viduje, vartotojus intrigavo ir atspindėjo tuo metu jaustą autentiškumo bei atvirumo poreikį. Be to, ryškios spalvos ir naujoviškas permatomas dizainas savotiškai demonstravo, kad kompiuteriai ir elektronika iš darbui skirtų mašinų transformavosi į plačiajai visuomenei skirtas mados ikonas ar net meno kūrinius“, – mados ištakas aiškina M. Baltušis.

Technologijos kaip statuso simbolis

Reklama

Su „iMac G3“ pradėtą darbą formuojant naujas technologijų madas „Apple“ sėkmingai pratęsė su keleriais metais vėliau debiutavusiu „iPod“. „Postmodernų“ dizainą iškeitusi į minimalistines linijas, kompanija sukūrė naują aprangos aksesuarą, dėl kurio žmonės pradėjo norėti technologijas dėvėti ir jas pasiimti visur su savimi. „iPod“ sėkmė davė paspirtį visai nešiojamos elektronikos rinkai, o muzikos industrijoje surinkti „šaunumo“ kreditai sėkmingai padėjo technologijas transformuoti į universaliai suprantamą statuso simbolį.

Kita vertus, būtų sunku rasti didesnę ankstyvųjų 2000-ųjų „žvaigždę“, nei „BlackBerry“ telefonai. Greitėjantis gyvenimo tempas ir noras neprisirišti prie darbo vietos „pagimdė“ pirmuosius išmaniuosius stelefonus su lengvai atpažįstamomis „išsipūtusiomis“ klaviatūromis. Ir jie netruko pakliūti į tų laikų nuomonės formuotojų rankas. Lady Gaga su „BlackBerry“ rašė „Twitter“ žinutės, Madonna negalėjo jo paleisti net eidama miegoti, o Barakas Obama kovojo „dantimis ir nagais“, kad šį telefoną galėtų naudoti eidamas prezidento pareigas.

„Turėdamas „BlackBerry“ telefoną tais laikais buvai tarsi naujųjų laikų roko žvaigždė. Šis įrenginys simbolizavo, kad tavo gyvenimas nesisuka aplink biuro stalą ir jog esi labiau užsiėmęs, nei kiti tave supantys žmonės. Galėjimas atsakyti į elektroninį laišką vidurnaktį sėdint bare ar per kelias sekundes internete pasitikrinti Eifelio bokšto aukštį tapo naujųjų laikų prabanga, kokia anksčiau buvo prašmatnus laikrodis ar ant kaklo dėvima aukso grandinė. Taip „BlackBerry“ sukūrė nuo pasaulio aktualijų atsilikti bijančią kartą, kuri vėliau neatsispyrė dar stipresniam „iPhone virusui“, – prisimena „Telia“ ekspertas.

Grįžimas prie šaknų – būdas išsiskirti

Kaip bebūtų keista, su trenksmu visuomenę užvaldžiusios mados neretai taip pat greitai ir išsikvepia Per eilę metų didžiosios dalies vartotojų rankose atsidūrę išmanieji telefonai šiandien yra tapę tokia pačia įprasta mūsų gyvenimo dalimi, kaip dantų šepetėlis, todėl jais išsiskirti darosi sudėtinga. Tas pats galioja belaidėms ausinėms, išmaniesiems laikrodžiams ir kitai mūsų gyvenime ne vienerius metus egzistuojančiai elektronikai.

Dabartinės technikos supanašėjimas ir originalumo stygius paradoksaliai skatina atsigręžti į praeitį. Taip rinkoje gimsta vis daugiau retro technologijų bruožų turinčių įrenginių. Štai prieš trejus metus susikūręs Jungtinės Karalystės startuolis „Nothing“ jau spėjo parduoti milijonus permatomu korpusu išsiskiriančių telefonų ir ausinių, o pažangiu sulenkiamu ekranu pasižymintys „Samsung Galaxy Z Flip“ savo formą mus nostalgiškai nukelia į šio šimtmečio pradžią, kai žmonių kišenėse pypsėjo geldelės formos mobilieji.

„JAV 2022 m. audio kasečių pardavimai netikėtai išaugo 490 proc.. ir buvo didžiausi nuo 2015 m., o į tradiciniai žadintuvai, nepaisant išmaniųjų laikrodžių egzistavimo, vėl išgyvena renesansą. Retro technologijų išpopuliarėjimas netgi paskatino „Nokia“ prekės ženklą valdančią „HMD“ 2024 m. išleisti atnaujintą „Nokia 3210“ mygtukinio telefono versiją, kuri geba jungtis prie modernaus 4G tinklo bei leidžia žaisti legendinį gyvatėlės žaidimą.

„Paradoksalu, tačiau retro technika labiausiai žavi jaunuosius Z kartos atstovus, kurie kai kuriais atvejais net nebuvo gimę minėtoms technologijoms išgyvenant geriausius laikus. Jaunimui retro elektronika, panašiai kaip platūs džinsai ar dėvėtų drabužių parduotuvėje pirkti odiniai švarkai, suteikia autentiškumo pojūtį bei padeda atsiriboti nuo sunkiai tarpusavyje atskiriamų naujausių įrenginių. „Nothing“ sėkmė demonstruoja žmonių norą turėti daiktus, kurie suteikia galimybę save išreikšti bei išlaiko emocinį ryšį su praeitimi, padėdami atsiriboti nuo dabartinės vartojimo kultūros“, – netikėtą dabartinių technologijų madų kryptį apibūdina „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas M. Baltušis.