Kandidatų į Vilniaus merus požiūriai: kaip išnaudoti Vilniaus centrinio verslo rajono potencialą

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas 10-ies Šiaurės Europos miestų centrinių verslo rajonų (angl. Central Business District, CBD) tyrimas parodė, kad dešiniajame Neries krante įsikūręs Vilniaus CBD pagal biurų kokybę prilygsta didiesiems Europos miestams. Tačiau pramogų trūkumas, neįveiklinti žemutiniai pastatų aukštai ir tobulintina sporto bei susisiekimo infrastruktūra šiuos privalumus gali nustumti į paraštes. Kandidatai į Vilniaus miesto merus pasidalino savo vizijomis, ką būtina išspręsti norint išnaudoti visą Vilniaus Centrinio verslo rajono potencialą.

Reklama

Trečias nuo galo

Asociacija „Naujasis Vilniaus centras“ atliko Centrinių verslo rajonų palyginimą 10-yje Naujojo šiaurės šalių regiono (ang. New Nordics) miestų. Jame Lietuvos sostinės Centrinis verslo rajonas lyginamas su Varšuvos, Gdansko, Rygos, Talino, Helsinkio, Stokholmo, Malmės, Oslo ir Kopenhagos verslo rajonais.

„Vilniečių ir miesto svečių aktyvumas Vilniaus CBD vis dar yra veikiamas sovietinio urbanistinio paveldo. Sėkmingai plėtrai šioje teritorijoje trūksta mišrios paskirties projektų, kurie prisidėtų prie bendro rajono gyvybingumo bei taptų tolesnės plėtros katalizatoriais. Šiuos trūkumus aiškiai parodė ir šiemet atliktas tyrimas – nors Vilniaus CBD gerai vertinamas biurų srityje, kur kas prastesnį pažymį rajonas pelnė vertinant socialines paslaugas, prieinamas pramogas, susisiekimo infrastruktūrą“, – teigia asociacijos „Naujasis Vilniaus centras“ valdybos narys M. Marozas.

Europos miestų verslo rajonai tyrime vertinti 0–3 balų skalėje keturiose kategorijose: funkcinės rajonų sandaros, biurų kokybės ir plėtros, transporto ir susisiekimo bei teritorijos viešųjų erdvių.

Geriausiai įvertinti Oslo ir Helsinkio, trečioje vietoje atsidūrė Stokholmo centrinis verslo rajonas. Toliau rikiuojasi Malmės, Varšuvos, Kopenhagos, Talino, Vilniaus, Rygos ir Gdansko CBD.

Centrinis Vilniaus verslo rajonas gerai įvertintas biurų srityje. Trijose subkategorijose Vilnius iš viso surinko 8 balus, kai, pavyzdžiui, Stokholmas ir Helsinkis – po 5 balus. Tačiau Vilniui koją kiša socialinių paslaugų, įskaitant mokyklas ir darželius, stoka. Lietuvos sostinės CBD vertinimą mažina pramogų trūkumas, neįveiklinti žemutiniai pastatų aukštai ir tobulintina sporto bei susisiekimo infrastruktūra. Prastas įvertinimas gautas ir dėl sporto bei žaidimų aikštelių, bėgimo entuziastams ir dviratininkams pritaikytų takų trūkumo. Teritorijos viešųjų erdvių kategorijoje Vilnius surinko 12 balų, tuo tarpu Skandinavijos miestų CBD šioje kategorijoje pelnė vidutiniškai po 20 balų. Viešųjų erdvių kategorijoje Vilniaus CBD aplenkė tik Rygos (10 balų) ir Gdansko (9 balai) centrinius verslo rajonus.

Tyrime apklausti pagrindiniai Vilniaus miesto Centrinio verslo rajono vystytojai sutaria, jog rajone būtina didinti būstų pasiūlą, skatinti smulkią komerciją, aktyvinti pirmųjų pastatų aukštų segmentą. Taip pat svarbu sukurti papildomų pramoginių ir kultūrinių traukos taškų, sumažinti automobilių eismą ir skatinti vaikščiojimą pėsčiomis, taikant ramaus eismo gatvių principus bei tankinant pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą.

Kandidatų į merus požiūris

Centrinio Vilniaus verslo rajono vystymo gaires panašiai mato ir abu kandidatai į Vilniaus mero postą. Tiek Valdas Benkunskas, tiek Artūras Zuokas sutaria, jog norint realizuoti Vilniaus CBD potencialą būtinas savivaldybės, rajone veikiančių vystytojų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas.

V. Benkunskas akcentuoja, jog artimiausiu metu reikėtų daugiau jungčių, einančių per Konstitucijos prospektą ir geresnės socialinės infrastruktūros.

„Intensyvi Šnipiškių plėtra ir didėsiantis biurų bei gyventojų skaičius įneš verslo rajonui taip reikalingos gyvybės. Tačiau tam, kad žmonės galėtų kokybiškai gyventi ir leisti laiką rajone, reikalinga efektyviai veikianti socialinė infrastruktūra, patogus susisiekimas bendrąja prasme bei išvystyta paslaugų sfera“, – sako V. Benkunskas.

Jis taip pat pritaria, kad reikalingas lankstesnis požiūris į vystytojų sumokamo infrastruktūros mokesčio panaudojimą bei daugiau protingumo kriterijumi grįstų sprendimų. Pavyzdžiui, kokybiška ir erdvi vaikų žaidimų aikštelė galėtų būti įrengiama valstybinėje žemėje šalia vystomo projekto, panaudojant infrastruktūros mokestį, o ne reikalaujant iš vystytojo ją įrengti savo lėšomis.

Savo ruožtu Artūras Zuokas siūlo įrengti funikulierių, o automobilių stovėjimo vietų trūkumo problemą spręsti tuneliais sujungiant požemines verslo centrų aikšteles.

„Visų pirma, būtina aiškiai identifikuoti, kad Vilnius turi savo Centrinį verslo rajoną ir aiškiai apibrėžti jo ribas. Šiandien ta riba yra gana aiški dėl aukštybinių pastatų zonos, kurios riba – Krokuvos gatvė, ties kuria tiek urbanistiškai, tiek architektūriškai lūžta teritorija. Kita natūraliai susiformavusi riba – Neries upė, toliau – Geležinio Vilko bei Kalvarijų gatvės. Antra, šiai teritorijai būtinas nuoseklus ir prioritetinis administravimas, todėl savivaldybės struktūroje galima turėti atskirą padalinį su atskiru vyriausiuoju architektu, kuris rūpinasi būtent šia teritorija. Centrinė miesto dalis yra puiki vieta įvairiems novatoriškiems ir pilotiniams sprendimams, todėl šį potencialą reikėtų išnaudoti“, – komentuoja A. Zuokas.

Kalbėdamas apie Lvivo gatvės rekonstrukciją A. Zuokas užsimena, kad viena iš galimybių, remiantis didžiųjų miestų pavyzdžiu, būtų išnaudoti požemius – padaryti komunikacinius koridorius, vakuuminį šiukšlių išvežimą, jungtis tarp požeminių parkavimo aikštelių ir t.t.