Verslas
Kelios dešimtys organizacijų ragina valdžią peržiūrėti degalų akcizus: svarbu susitarti su kaimynais
Daugiau nei 20 verslo organizacijų paragino valdžios institucijas peržiūrėti degalų akcizų politiką. Išplatintame atvirame laiške raginama pristabdyti 2026 metais numatomą tolesnį akcizų didinimą ir kuo greičiau susitarti su kaimyninėmis Lenkija, Latvija ir Estija dėl akcizų tarifų suderinimo.
Reklama
„Kartu su kaimynais“ atvirą laišką pasirašė pagrindinės verslą vienijančios asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Investuotojų forumas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos darbdavių konfederacija. Taip pat prie iniciatyvos prisijungė transporto, atsinaujinančios energetikos, prekybos degalais, žemės ūkio ir atskirų pramonės sektorių asociacijos.
„2026 m. Lietuvoje jau įtvirtintą degalų akcizų didinimą privalome sustabdyti nedelsiant, kol nepasiektas susitarimas su kaimyninėmis valstybėmis, o taip pat imtis kitų konkrečių priemonių, užtikrinančių Lietuvos konkurencingumą degalų prekybos sektoriuje“, – pažymima atvirame laiške. Lietuvos verslas ragina greičiau taisyti degalų akcizų klaidas
Neigiamas akcizų didinimo pasekmes jau pajuto daug Lietuvos verslo sektorių – tai krovinių ir keleivių pervežimo kompanijos, kurjerių paslaugų, gamybos ir mažmeninės prekybos bendrovės. Dėl mažėjančio degalų pardavimų Lietuvai gresia nesurinkti suplanuotų akcizų pajamų – tai sukels įtampą valstybės biudžetui, kuriame numatytas ženklus krašto apsaugos ir socialinių išlaidų augimas. Kyla grėsmių, kad šiais metais numatytas 200 mln. eurų akcizų surinkimo planas nebus pasiektas.
Galiausiai, pabrangę degalai jau didina prekių ir paslaugų savikainą. Ekonomistai įspėja apie galimą infliacijos proveržį – metinė infliacija kovo mėn. jau išaugo iki 4,1 proc. Kaip garsios kompanijos paslydo dėl BDAR
Problema – akcizų skirtumai tarp valstybių
Laiško signatarai pabrėžia, kad dėl akcizų tarifų skirtumų, didesnius tarifus turinčios šalys patiria ekonominius nuostolius. Pavyzdžiui, Lietuvos transporto įmonės ir pasienio regiono gyventojai šiemet pradėjo masiškai degalus piltis kaimyninių šalių degalinėse. Tarptautinėje fintech konferencijoje – dėmesys tvariems finansams ir kelios dešimtys startuolių iš Lietuvos
Europos Sąjunga (ES) siekia, kad mokesčiai nebūtų kliūtis bendros rinkos veikimui, tačiau šis principas neveikia, nes šalys tarpusavyje nekoordinuoja mokesčių politikos. Atvirą laišką pasirašiusių verslo asociacijų teigimu, Lietuva turėtų imtis lyderės rolės – inicijuoti dialogą bei susitarti su Lenkija, Latvija ir Estija dėl degalų akcizų politikos harmonizavimo. Tam turėtų būti suformuota Vyriausybinė institucijų darbo grupė, kuri būtų atsakinga už tokio susitarimo tarp valstybių pasiekimą arba inicijavimą.
Šiais metais Lietuvoje padidinus akcizus degalams, mūsų šalyje dyzelino akcizas tapo didžiausiu regione ir pasiekė 0,52 Eur/l (Latvijoje – 0,517 Eur/l, Lenkijoje – 0,397 Eur/l, o Estijoje – 0,372 Eur/l). Nuo kovo 1 d. keičiasi akcizų tarifai, apmokestinamas elektroninių cigarečių skystis
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį dyzelino pardavimai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos degalinėse krito 15 proc., o vien kovo mėn. – 16 proc.
