Paskelbta
2 d. prieš-
Lietuvos geležinkeliai šiandien retai suvokiami kaip viena monolitinė įmonė. Dažniau – kaip platus tinklas, kuriame telpa ir infrastruktūra, ir kroviniai, ir keleivių judėjimas, ir nematomi, bet būtini palaikymo darbai. Pavadinimas tas pats, bet kasdienybė skirtinga, priklausomai nuo to, kurioje sistemos vietoje esi.
Viešojoje erdvėje vis dažniau vartojamas trumpinys LTG. Jis patogus, bet kartu slepia sudėtingą struktūrą, kuri per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė.
Lietuvos geležinkeliai veikia kaip įmonių grupė. Tai reiškia, kad po vienu stogu telpa kelios atskiros bendrovės, kiekviena atsakinga už savo aiškiai apibrėžtą sritį. Tokia struktūra atsirado ne dėl formalių reformų grožio. Ji buvo reikalinga tam, kad skirtingos veiklos nekonkuruotų tarpusavyje ir būtų lengviau atskirti, kas už ką atsakingas.
LTG Infra
Tai geležinkelių „griaučiai“. Bėgiai, stotys, signalizacija, eismo valdymas. Didelė dalis darbų čia nematomi keleiviui, bet be jų judėjimas sustotų per kelias minutes. Šioje įmonėje dirba daug techninių specialistų: inžinierių, elektrikų, kelininkų, eismo dispečerių.
LTG Cargo
Krovinių vežimas – viena seniausių ir finansiškai svarbiausių sričių. Traukiniai su naftos produktais, grūdais, statybinėmis medžiagomis. Darbas čia labiau priklausomas nuo rinkos svyravimų, geopolitikos, sezonų. Vienais metais krovinių daugiau, kitais – tyliau.
LTG Link
Keleivių vežimas Lietuvoje ir tarptautiniais maršrutais. Ši įmonė dažniausiai matoma viešumoje, nes būtent ji susiduria su keleivių nuotaikomis, vėlavimais, bilietų kainomis. Čia dirba ne tik mašinistai ar palydovai, bet ir klientų aptarnavimo, planavimo, IT specialistai.
LTG grupės palaikymo įmonės
Be pagrindinių veiklų, egzistuoja ir bendrovės, kurios rūpinasi saugumu, turto valdymu, IT sprendimais. Jų vardai rečiau girdimi, bet be jų visa sistema būtų gerokai lėtesnė ir labiau chaotiška.
Užbaigta LTG duomenų perdavimo tinklo modernizacija
Darbo sąlygos LTG grupėje nėra vienodos. Skiriasi ne tik atlyginimai, bet ir darbo tempas, atsakomybės lygis, net emocinė aplinka.
Lietuvos geležinkeliai dažnai siejami su stabilumu. Ir ne be priežasties. Daug pareigybių susijusios su ilgalaikiais procesais: infrastruktūra planuojama dešimtmečiams, eismo sauga – be kompromisų. Tai reiškia, kad masinių atleidimų ar staigių krypties pokyčių čia pasitaiko rečiau nei privačiame sektoriuje.
Tačiau stabilumas turi ir kitą pusę. Pokyčiai vyksta lėčiau. Sprendimai dažnai pereina kelis lygius, kol tampa realybe.
Viešai skelbiami vidutiniai atlyginimai LTG grupėje dažniausiai viršija šalies vidurkį. Bet šis faktas mažai ką pasako be konteksto. Mašinisto ar signalizacijos specialisto atlygis atspindi didelę atsakomybę, naktinį darbą, budėjimus. Administracinėse pozicijose atlyginimai artimesni viešojo sektoriaus realijoms.
Svarbu ir tai, kad dalis darbuotojų gauna papildomas naudas: ilgesnes atostogas, sveikatos draudimą, kelionės lengvatas. Tai nėra reklaminiai priedai, o kasdieniai dalykai, kurie ilgainiui ima sverti daugiau nei vien tik atlyginimo eilutė.
Ne visi darbai Lietuvos geležinkeliuose vyksta nuo aštuonių iki penkių. Infrastruktūros priežiūra, eismo valdymas, lokomotyvų brigados dirba pamainomis. Naktiniai budėjimai, savaitgaliai, šventės – tai sistemos dalis.
Vieniems toks ritmas netinka. Kitiems, priešingai, patinka aiškus grafikas ir ilgesni poilsio periodai tarp pamainų.
Karjeros samprata LTG grupėje skiriasi nuo startuolių ar agresyviai augančių verslų. Čia rečiau pasitaiko staigūs šuoliai, bet dažniau – nuoseklus judėjimas.
„Lietuvos geležinkeliai“ kvies privatų verslą kartu tobulinti paslaugas keleiviams
Daugelis darbuotojų per metus ar net dešimtmečius pakeičia kelias pozicijas grupės viduje. Technikos specialistas pereina į planavimą. Administracijos darbuotojas – į projektų valdymą. Tokia rotacija dažnai vertinama labiau nei išorinė patirtis, nes geležinkelių sistema turi savų niuansų, kurių neįmanoma perprasti per kelis mėnesius.
Yra pareigybių, kurioms reikalinga specifinė licencija ar sertifikatas. Lietuvos geležinkeliai dažnai patys investuoja į darbuotojų mokymus, ypač techninėse srityse. Tai reiškia įsipareigojimą: išmokus tikimasi likti sistemoje ilgiau nei metus ar dvejus.
Kalbėti apie vieną LTG kultūrą būtų netikslu. Skirtingose įmonėse ji skiriasi. Infrastruktūros padaliniuose vyrauja aiškios taisyklės, hierarchija, procedūros. Keleivių vežime – daugiau lankstumo, bendravimo, reakcijos į situacijas „čia ir dabar“.
Bendras bruožas – atsakomybės jausmas. Geležinkelis neatleidžia klaidų. Šis suvokimas juntamas net ten, kur darbas atrodo toli nuo bėgių.
Iš išorės Lietuvos geležinkeliai dažnai matomi per vėlavimų, bilietų kainų ar politinių sprendimų prizmę. Viduje kasdienybė labiau primena didelį mechanizmą, kuriame svarbu, kad kiekviena detalė atliktų savo funkciją.
Ne viskas idealu. Biurokratijos čia netrūksta. Sprendimai kartais stringa. Bet kartu tai viena iš nedaugelio organizacijų Lietuvoje, kur žodis „sistema“ turi realų turinį, o ne tik skamba dokumentuose.
Ir būtent dėl to Lietuvos geležinkeliai daugeliui lieka vieta, kur darbas nėra vien projektas ar etapas, o ilgesnė atkarpa, turinti pradžią, tęstinumą ir savą tempą.
„OP Corporate Bank“ skolina 36 mln. Eur „LTG Cargo“ – kaip ši investicija pakeis riedmenų parką?
Vilniuje su „Gurtam“ partneryste startavo Transporto inovacijų forumas
Įvertintas VVĮ strateginių veiklos planų įgyvendinimas: apie 40 proc. VVĮ vis dar stokoja ambicijos, nustatant siektinas rodiklių reikšmes
Transporto sektorius 2024-aisiais: pozityvumo turėtų būti daugiau
Europos Komisija „Rail Baltica“ projektui Lietuvoje įgyvendinti skyrė 394 mln. eurų
„Leonhard Weiss Lietuva“ ir „LTG Infra“ pasirašė 5 mln. eurų vertės geležinkelio priežiūros sutartis
Lietuva pristatė trumpiausio transporto koridoriaus tarp Ukrainos ir Baltijos uostų plėtros iniciatyvą
„Lietuvos geležinkeliai“ parduoda poilsio bazę Ignalinoje
Dar vieni rekordiniai metai – „Lietuvos geležinkeliai“ pernai uždirbo daugiau nei 57 mln. eurų
Naujas krovinių srautas: pusę milijono tonų kukurūzų iš Ukrainos į Klaipėdą veš geležinkeliu


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Vilniaus rytas, apie pusę aštuonių. Prie sankryžos trumpam sustoja tamsiai pilkas „Toyota Prius“, vairuotojas akies krašteliu žvilgteli į telefoną. Dar...
Mieste, kuriame automobiliai stovi daugiau nei juda, CityBee atsirado tarsi šiek tiek netvarkinga, bet laiku pasirodžiusi idėja. Ne revoliucija su...
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtra įgavo reikšmingą pagreitį: sparčiai daugėjo saulės ir vėjo elektrinių, augo jų įrengtoji...
Lietuvos geležinkeliai šiandien retai suvokiami kaip viena monolitinė įmonė. Dažniau – kaip platus tinklas, kuriame telpa ir infrastruktūra, ir kroviniai,...
Jeigu Lietuvoje paklaustumėte atsitiktinio žmogaus gatvėje, kuri transporto įmonė jam pirmiausia šauna į galvą, atsakymas dažniausiai būtų tas pats. Girteka....
Matematikos egzaminas retai kelia abejingumą. Vieniems tai aiški struktūra ir taisyklės, kitiems – įtampa, formulės, kurios išgaruoja netikėčiausiu momentu. Dažniausiai...
Kompiuteris dažnai laikomas savaime veikiančiu daiktu. Kol įsijungia – vadinasi, viskas gerai. Tačiau laikui bėgant net ir tvarkingas įrenginys pradeda...
Vanduo atrodo paprastas. Atsuki čiaupą, prisipili stiklinę, geri. Tačiau kuo daugiau apie jį galvojama, tuo daugiau klausimų kyla. Kvapas. Skonis....
Momentinis fotoaparatas šiandien gyvena keistame laike. Viena vertus – skaitmeninė fotografija, telefonai, filtrai, neribota atmintis. Kita vertus – popierinė nuotrauka,...
Energijos efektyvumo klasės dažnai pastebimos tik tada, kai reikia pirkti naują buitinį prietaisą. Ant šaldytuvo, skalbyklės ar televizoriaus – spalvota...