Verslas
Narvuose laikomų vištų kiaušiniai palieka „Rimi“ lentynas: liko paskutinis žingsnis
Atsižvelgdama į augančius visuomenės lūkesčius dėl gyvūnų gerovės, vietos gamintojų investicijas ir aiškią rinkos kryptį, „Rimi“ patvirtina – iki 2026 m. pabaigos prekybos tinklo parduotuvėse Lietuvoje bus atsisakyta narvuose laikomų vištų kiaušinių. Tai bus galutinis žingsnis pereinant prie aukštesnių gyvūnų gerovės standartų šviežių kiaušinių asortimente bei visuose prekybos tinklo gaminamuose produktuose.
Reklama
Iki 2026 m. pradžios parduotuvėse bus leidžiamas tik vienas narvuose laikomų vištų kiaušinių produktas – ir tik iš gamintojų, kurie turi aiškią socialinės atsakomybės politiką bei įsipareigoja visiškai atsisakyti šio laikymo būdo.
„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovės Lukos Lesauskaitės-Remeikės teigimu, šiuo metu jau 95 proc. kiaušinių „Rimi“ lentynose yra iš narvuose nelaikomų vištų, o jų paklausa nuosekliai auga.
„Švieži vištų kiaušiniai yra vienas prieinamiausių baltymų šaltinių, randamas kone kiekvieno pirkėjo prekių krepšelyje. Todėl svarbu, kad užtikrindami aukštesnę gyvūnų gerovę išlaikytume ir prieinamą kainą. Per ateinančius metus pilnai pereisime prie kiaušinių iš narvuose nelaikomų vištų – tiek parduotuvių lentynose, tiek mūsų gaminamuose produktuose, įskaitant „Mano dienai“ ir kitas linijas.
Kelerius metus dirbome kartu su gyvūnų teisių organizacijomis ir gamintojais Baltijos šalyse, kad parengtume subalansuotą planą, atliepiantį tiek gyvūnų gerovę, tiek vietos gamintojų pajėgumus ir vartotojų lūkesčius, kurie vis labiau orientuoti į atsakingą vartojimą. Mūsų tikslas išlieka nepakitęs – gyvūnų gerovė, patenkinti pirkėjai ir prieinama kaina“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.
VšĮ „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės teigimu, prekybos tinklo sprendimas visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių yra svarbus žingsnis link didesnės gyvūnų apsaugos mūsų šalyje. Baltijos šalyse pirmauja Lietuva
„Kai tokios didelės ir žinomos įmonės renkasi parduoti tik etiškiau išgautus produktus, keičiasi visa rinka. Ir dėl to, kad gamintojai turi keistis, ir dėl to, jog parodomas pavyzdys. Sveikinu šį „Rimi“ sprendimą, apsaugosiantį tūkstančius paukščių nuo gyvenimo narve“, – teigia ji.
Lietuvos gamintojai: pokyčiui reikalingos nuoseklios investicijos
Paskutinysis „Rimi“ perėjimo prie žymiai aukštesnės dedeklių vištų gerovės etapas – atsisakymas 3 kodo arba narvuose laikomų vištų kiaušinių – jau suplanuotas. Šį pokytį įgyvendinti padeda atsakingi „Rimi“ tiekėjai.
Reklama
Vienas didžiausių šalies gamintojų, „Groward Group“, pastaruoju metu taip pat žengia reikšmingus žingsnius.
„Šiais metais pasiekėme svarbų pokytį – dauguma mūsų fermose auginamų paukščių jau laikomi ne narvuose, o ant kraiko. Planuojame ir toliau nuosekliai investuoti į sprendimus, kurie didins ant kraiko laikomų paukščių dalį bei stiprins mūsų veiklos tvarumą“, – sako „Groward Group“ pardavimų vadovas Vytis Bradauskas.
Jis pabrėžia, kad bendradarbiavimas su partneriais, kurie laikosi atsakomybės, skaidrumo ir gyvūnų gerovės principų, yra itin svarbus. Gyvūnų gerovė pirmoje vietoje
Pokytį spartina ir kiti Lietuvos gamintojai. Žemės ūkio bendrovė „Sparnai“ per pastaruosius metus įgyvendino reikšmingas investicijas.
„Viena ferma buvo aprūpinta specialiais laisvo laikymo viščiukų auginimo įrenginiais, o šešios fermos – moderniais kraiko laikymo sprendimais. Iš viso į pokyčius investuota apie 2 mln. eurų“, – teigia bendrovės direktorius Dainius Spirikavičius.
Gyvūnų gerovė tampa rinkos standartu
L. Lesauskaitės teigimu, „Rimi“ sprendimas visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių atspindi tendenciją, kurią vis aktyviau palaiko tiek Lietuvos gamintojai, tiek prekybos tinklai ir patys vartotojai. Perėjimas prie aukštesnių gyvūnų gerovės standartų ne tik gerina produktų kokybę, bet ir stiprina tvarią paukštininkystės pramonę bei skatina atsakingą vartojimą. Dažome velykinius margučius
Nors tokie pokyčiai reikalauja reikšmingų investicijų, tiek gamintojai, tiek prekybininkai sutaria – tai ilgalaikė ir būtina kryptis Lietuvos rinkoje.
Reklama
