Pasitelkęs tvaresnius degalus, „Maisto bankas“ skurstantiems gyventojams pristatė daugiau nei 550 tūkst. maisto porcijų

Prieš maisto švaistymą kovojanti nevyriausybinė organizacija (NVO) „Maisto bankas” praėjusiais metais nuo išmetimo išsaugojo beveik 6000 tonų maisto, iš kurių 280 tonų išgelbėta bendradarbiaujant su didžiausia dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamintoja „Neste”. Klimatui draugiškesniu transportavimo būdu vargstantiems šalies gyventojams buvo pristatyta 556 tūkst. maisto porcijų, kurios kitu atveju būtų išmestos ir virtusios taršiomis atliekomis.

Reklama

Organizacijos savanoriai paramą maistu renka 84 Lietuvos miestuose, vėliau šią labdarą išvežioja į atokiausias šalies vietoves. Surinkti maisto produktai atiduodami nepriteklių patiriančioms socialinėms grupėms: neįgaliesiems, senjorams, tėvų neturintiems vaikams, daugiavaikėms šeimoms, vienišiems tėvams, sergantiems ar nelaimes patyrusiems žmonėms. Siekdama užtikrinti kuo tvaresnį transportavimo procesą ir mažinti jo metu išskiriamą emisijų kiekį, organizacija antrus metus iš eilės dalyje savo autobusiukų Vilniuje ir Klaipėdoje naudojo iš atsinaujinančių žaliavų pagamintą  „Neste MY Renewable Diesel^TM“ dyzeliną.

2022 m. ši partnerystė padėjo nuo iššvaistymo išgelbėti 278 tonas maisto produktų Vilniuje ir Klaipėdoje. Skaičiuojama, kad iš viso gyventojams pavyko išdalinti 556 tūkst. maisto porcijų, kartu sutaupant 813,8 tonų CO2 iš maisto ir degalų susidarančių emisijų Lietuvoje.

Julija Matisonė, bendrovės „Neste Lietuva“ generalinė direktorė, sako, kad siekiant efektyviai spręsti klimato kaitos problemą, vieno sprendimo būdo nepakanka – tam reikalingas tiek visuomenės įsitraukimas, tiek tvarių partnerysčių tarp sektorių vystymas.

J. Matisonė. Bendrovės nuotrauka

„Kelis metus besitęsianti partnerystė su „Maisto banku“ yra įrodymas, kad koordinuotas bendradarbiavimas kuria didesnę pridėtinę vertę nei veikiant pavieniui. Organizacija ne vien kovoja su maisto švaistymu, padeda maisto stokojantiems žmonėms, gelbsti pasaulį nuo maisto išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, bet ir visa tai daro klimatui draugišku būdu – pasitelkdama tvaresnius degalus, kurie per visą degalų gamybos ir suvartojimo ciklą į aplinką išskiria iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei tradicinis iš iškastinių žaliavų pagamintas dyzelinas*“, – teigia J. Matisonė.

Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 141 kg maisto, kuris dar yra tinkamas vartojimui. Iš šio kiekio daugiausia – net 86 kg – išmetama namuose.

Kiekvienais metais maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. tonų, Europos Sąjungoje (ES) – 88 mln. tonų. Patekęs į sąvartynus maistas išskiria metano dujas, kurios sukelia šiltnamio efektą. FAO duomenimis, dėl maisto atliekų kasmet susidaro apie 10 proc. visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

„Savo veikla siekiame ne vien skatinti atsakingą maisto vartojimą bei padėti nepritekliuje esantiems gyventojams, bet ir užtikrinti, kad tai darome su kuo mažesne kaina gamtai. Palankios logistikos galimybės, kurias suteikia degalų iš atsinaujinančių žaliavų naudojimas, leidžia minimizuoti pervežimų metu susidarantį anglies pėdsaką. Vertiname partnerystę su „Neste“, kuri padeda mums veikti tvariau“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Reklama

Per 21 veiklos metus „Maisto bankas“ surinko ir nepasiturintiems maitinti perdavė dešimtis tūkstančių tonų maisto.

„Neste“ kuria sprendimus, prisidedančius prie kovos su klimato kaita ir spartinančius perėjimą prie žiedinės ekonomikos: tvarų aviacinį kurą, dyzeliną iš atsinaujinančių šaltinių bei kitus tvarius sprendimus. Bendrovė ne vienerius metus iš eilės atsiduria tarp „Corporate Knights“ sudaromo tvariausių pasaulio įmonių reitingo „Global 100“ lyderių bei kasmet yra įtraukiama į „Dow Jones“ tvarumo indeksą.

*Duomenys: 2021 m. pasauliniu mastu patiekto Neste MY Renewable Diesel ŠESD sumažinimas, lyginant su tik iš naftos pagamintu dyzelinu. ŠESD kiekio sumažinimo procentinė dalis skiriasi, atsižvelgiant į konkretaus regiono teisės aktus, kuriuose numatyta skaičiavimo metodika (pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (RED II) Europoje ir Kalifornijos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių degalų standartas (LCFS) JAV), ir į gaminiui gaminti naudojamų žaliavų derinį kiekvienoje rinkoje.